Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Armėnija turėtų surengti referendumą dėl savo santykių su Europos Sąjunga ir Rusija ateityje, tuo pačiu vėl tvirtindamas, kad Rusijos karas su Ukraina prasidėjo po to, kai Kyjivas ėmė siekti glaudesnių ryšių su ES, praneša naujienų portalas „United 24 Media“.
Remiantis gegužės 9 d. Rusijos valstybinės žiniasklaidoje pasirodžiusiais komentarais, V. Putinas apie vis stiprėjantį Armėnijos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga užsiminė per spaudos konferenciją, Maskvoje surengtą po Rusijos Pergalės dienai skirtų renginių.
V. Putinas pareiškė, kad Jerevanas turėtų „kuo greičiau“ apibrėžti savo geopolitinę kryptį ir pasiūlė surengti visuotinį referendumą dėl integracijos į ES.
„Mano nuomone, tiek Armėnijos gyventojų, tiek mūsų, kaip pagrindinio ekonominio partnerio, atžvilgiu būtų teisinga sprendimą priimti kuo greičiau. Pavyzdžiui, surengti referendumą“, – aiškino V. Putinas.
V. Putinas pridūrė, kad tokio referendumo rezultatas suteiktų Maskvai galimybę padaryti „atitinkamas išvadas“ ir pradėti, jo žodžiais tariant, „švelnų, protingą ir abipusiai naudingą atsiskyrimą“.
Rusijos lyderis taip pat pasiūlė aptarti Armėnijos siekius įstoti į ES per būsimą Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) – Maskvos vadovaujamo ekonominio bloko, kurį sudaro Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Armėnija – viršūnių susitikimą.
Į tai sureagavo Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzayanas.
„Mes visada sakėme, kad, kai ateis laikas ir suprasime, jog Armėnija turi rinktis tarp EES ir ES, tas pasirinkimas turi būti padarytas. Čia nėra nieko naujo“, – pareiškė ministras, kurį cituoja Rusijos agentūra „Interfax“.
Jis pabrėžė, kad, nors Armėnija turi europietiškų siekių, „niekas nesakė“, kad ji išeis iš EES. „Šiuo metu esame EAES nariai ir toliau ten vykdome savo veiklą“, – pabrėžė A. Mirzayanas.
Tose pačiose pastabose V. Putinas nubrėžė paraleles tarp Armėnijos pastangų integruotis į Europą ir to, kas įvyko iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
„Dabar mes išgyvename viską, kas vyksta Ukrainos kryptimi. Bet kur gi viskas prasidėjo? Nuo Ukrainos stojimo į ES ar bandymų į ją įstoti“, – sakė V. Putinas.
Be to, jis teigė, kad šie įvykiai vėliau lėmė „valstybės perversmą, įvykius Kryme, padėtį pietryčių Ukrainoje ir karinius veiksmus“.
Šie komentarai pasigirdo tarp Maskvos ir Jerevano tebetvyrant įtampai, susidariusiai po to, kai Armėnija ėmė stiprinti politinius ryšius su Europos Sąjunga ir kritikuoti Rusijos vadovaujamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO) dėl saugumo Pietų Kaukaze.
2025 m. Armėnijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo buvo pradėtas šalies stojimo į ES procesas. Rusijos pareigūnai į tai sureagavo įspėdami, kad Armėnija galiausiai turės rinktis tarp ES ir EES.
Remiantis Rusijos vyriausybės pareiškimais, 2025 m. kovą Rusijos vicepremjeras Aleksejus Overčiukas pareiškė, kad, jeigu Armėnija siektų integracijos su Europos Sąjunga, Maskva gali persvarstyti savo ekonominius santykius su Jerevanu.
