Baltarusių kovotojas, grįžęs iš Ukrainos, buvo rastas negyvas bute Vilniuje; nužudymu įtariamas buvęs bendražygis suimtas. Teigiama, kad abu grįžę iš kovų kreipėsi į psichologus.
Šios tragiškos istorijos centre – du jauni baltarusiai, kurie praeitų metų rugpjūtį grįžo iš karo Ukrainoje. Jie nuo pat kovo mėn. kovojo Kalinausko batalione – baltarusių dalinyje, kuris vėliau pritraukė šimtus savanorių ir išaugo iki pulko dydžio. Nors tikslūs duomenys nėra vieši, dešimtys baltarusių Ukrainoje žuvo ar buvo sužeisti. Tarp baltarusių tarnauja ir savanoriai iš Lietuvos.
Rusijos invazijos brutalumas ir kovų intensyvumas tūkstančiams, jei ne milijonams žmonių Ukrainoje paliko fizinius ir psichologinius randus. Dabar tie patys ilgalaikiai karo padariniai pasiekė ir Lietuvą.
Praėjusių metų gruodį, šie du baltarusiai – Vladimiras ir Aliaksėjus (vardai pakeisti) – leido vakarą Vilniuje. Grįžę jie kreipėsi į terapeutus ieškodami psichologinės pagalbos, tačiau taip pat sėkmingai kibo į gyvenimą, sakė Aleksandras, Aliaksėjaus tėvas. Jis nenorėjo atskleisti savo pavardės baimindamasis represijų prieš likusius šeimos narius Baltarusijoje.
Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, liudytojų parodymai apie tai, kas įvyko tą naktį, nėra viešinami. Aišku tik tai, kad Vladimiras buvo rastas negyvas su durtine žaizda peiliu.
„Įtarimai šiame tyrime pareikšti 2000-asiais gimusiam vyrui. Jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas,“ Lietuvos Generalinė prokuratūra patvirtino LRT.lt.
Aliaksėjus buvo sulaikytas vykstant tyrimui dėl nužudymo ir nuo to laiko yra už grotų. Aliaksėjaus gynėjai tvirtina, kad jis nenužudė savo draugo, o, priešingai, bandė sustabdyti jo savižudybę.
Birželio 16 d. prie prokuratūros susirinko daugiau nei dešimt protestuotojų, kurie reikalavo, kad Aliaksėjui būtų atliktas tyrimas poligrafu, nes visos kitos priemonės jo kaltei ar nekaltumui įrodyti esą nepadėjo. Dabar jo sulaikymas pratęstas iki liepos 18 d.
„Buvo atlikti įvairūs medicininiai ir psichologiniai tyrimai, – sakė suimtojo tėvas Aleksandras. – Nė viena iš ekspertizių neįrodė jo kaltės“.
LRT.lt per Aleksandrą bandė susisiekti su mirusiojo motina, tačiau nesėkmingai.
Dabar Aliaksėjus paskelbė bado streiką, prašydamas, kad būtų patikrintas poligrafu – metodu, galinčiu parodyti, ar žmogus meluoja.
Šis procesas taip pat gali būti naudojamas tiriant baudžiamąsias bylas, tačiau tai negali būti vienintelis metodas kaltinimams patvirtinti arba juos atmesti. Ir nors poligrafo negalima pateikti kaip įrodymo, šis tyrimas vis tiek gali būti naudojamas teisme pagrindžiant asmens kaltę ar nekaltumą.
Nepriklausomai nuo to, kas įvyko tą naktį, šis atvejis yra pavyzdys, kas gali nutikti kariams grįžus namo. Ir net jei ryšys tarp karo patirčių ir vyro mirties nebus nustatytas, tai turėtų būti ženklas Lietuvos institucijoms ir visuomenei geriau pasiruošti padėti iš karo grįžusiems savanoriams.
Praėjusių metų rugsėjį Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija pareiškė, kad tikisi, jog po karo psichologinės pagalbos prireiks 15 mln. žmonių, įskaitant karius. Nuo to laiko šis skaičius neabejotinai išaugo.
Naujausių tyrimų duomenimis, beveik ketvirtadalis Ukrainos gyventojų gali susidurti su potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Tikėtina, kad kariuomenėje šis rodiklis yra didesnis. Ukrainoje jau buvo užfiksuota savižudybių, įskaitant ir tarp tarnaujančių karių. Vienas karininkas, kurio patirtis aprašė „Washington Post“, teigė, kad per kelias savaites brigadoje neteko 16 žmonių, iš kurių du nusižudė.
Nors oficialių duomenų nėra, į kovą Ukrainoje įsitraukė dešimtys lietuvių, kai kurie buvo sužeisti, daugelis grįžo namo, kiti liko. Panašiai dešimtys iš Baltarusijos pasitraukusių žmonių paliko savo šeimas Vilniuje ir išvyko kovoti.
„Kol kas baisių pavyzdžių kaip užsienio šalyse, kai prekybos centre ar bet kurioje kitoje vietoje šaudoma ir nukenčia niekuo dėti žmonės, pas mus nėra, bet tai nereiškia, kad jų nebus“, – anksčiau žurnalui „Karys“ sakė Lietuvos karo akademijos psichologė Rosita Kanapeckaitė.
Vėliau kalbėdama su LRT.lt ji teigė, kad pagrindinė problema yra ta, jog civiliai psichologai nėra tinkamai pasirengę gydyti grįžusiuosius iš karo.
„[Jie] turi nepakankamai žinių apie patį karą. Karys susiduria, kad jis buvo fronte ir ten jam teko žudyti, o kaip dabar tam psichologui suprasti, kas įvyko, – sakė ji. – Dabar visiems psichologams reikia mokėti dirbti su potrauminiu sindromu.“
Traumos paveikia ne tik kovotojus, bet ir dešimtis žmonių, kurie išvyko į Ukrainą savanoriauti ir vežti paramą.
„Tų savanorių, kurie prisideda prie karo Ukrainoje, yra žymiai daugiau ir ta traumuojanti patirtis veikia ir juos, jie irgi gyvena tarp mūsų“, – sakė R. Kanapeckaitė.
Ji pridūrė, kad net ir lietuviai, neturintys tiesioginio kontakto su kovomis Ukrainoje, yra paveikti.
„Su Ukrainos karu, [...] neapibrėžtumo jausmas tapo kaip vienas iš kasdienybės dalykų, – sakė ji. – Tiek COVID pandemija, tiek karas Ukrainoje budrumą [lemiantį kovoti arba bėgti reakciją] sukėlė ir jis negrįžęs į tą priešpandeminį laikotarpį.“
Lietuvos kariuomenės psichologai kartu su kolegomis iš Ukrainos dabar analizuoja, ar užtenka esamų mokymų potrauminiam sindromui gydyti.
„Mes tikriname, ar tie teoriniai modeliai, kurie yra, kad vado, kolegų, šeimos parama ir apskritai tos atsparumo didinimo programos yra veiksmingos ir kas padeda“, – sakė R. Kanapeckaitė.
„Svarbiausia, kad žmogus, kuris patiria sunkumų, turėtų tą galimybę tiek prašyti pagalbos, tiek tą paramą gauti iš šalia esančių,– pridūrė ji. – Ukrainoje karo psichologų yra labai mažai, tokia [to tyrimo] išvada. Kita, kad reikia mokyti ne tik kariuomenės psichologus [dirbti su PTSS].“
Lietuvos psichologų sąjunga turi krizių ir katastrofų komitetą, kurio vienas iš tikslų – telkti ir ugdyti specialistus galinčius dirbti su traumų psichologija. Iki karo Ukrainoje, anot R. Kanapeckaitės, tokio didelio poreikio psichologų galinčių dirbti su PTSS nebuvo.
„Pagrindinė funkcija ir yra ieškoti būdų ir priemonių, kad [...] jeigu neturi žinių, kaip dirbti su potrauminiu sindromu, kaip jų gauti. Nes iki šiol daugiau tų specialistų, nei buvo nelabai ir reikėjo“, – sakė ji.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rašytiniame komentare pateikė išsamų galimos pagalbos priemonių sąrašą:
Taip pat skaitykite
Svarbu, kad nuo sausio mėnesio asmenys, kuriems diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, gali gauti valstybės apmokamą terapiją ir gydymą, įskaitant dešimties dienų reabilitaciją ligoninėje arba 50 valandų konsultacijų.
Dabar Lietuvos ligoninėse taip pat siūloma iki devynių mėnesių trunkanti psichosocialinė reabilitacija, į kurią, pasak ministerijos, įtraukta 100 valandų konsultacijų.
Karo veiksmuose dalyvavę asmenys taip pat gali kreiptis emocinės paramos į emocinės paramos linijas: https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/. Čia paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai, rašė ministerija.
Šeimos nariai, artimieji arba nukentėję asmenys gali skambinti telefonu 1815. Šios karštosios linijos operatoriai taip pat gali išsiųsti mobiliąsias komandas, kurios teikia pagalbą vietoje.
„2022 m. pagalba dėl sukrečiančių įvykių, susijusių su karu Ukrainoje, suteikta daugiau kaip 65 asmenims“, – teigia SAM.
Patikslinimas: ankstesnėje straipsnio versijoje buvo klaidingai nurodyta, kad Krizių ir katastrofų komitetas priklauso Lietuvos psichologų asociacijai, iš tiesų jis priklauso Lietuvos psichologų sąjungai. Jis buvo įkurtas dar prieš plataus masto karą Ukrainoje.
