LRT trumpai. Po karo, smurto ar prievartos – kaip kovoti su potrauminiu sindromu?

Dešimtys lietuvių išvyko kovoti Ukrainoje; dar daugiau žmonių iš Lietuvos vyko į karo zoną humanitariniais tikslais. Kaip ir pabėgėliai bei mūšius ar represijas išgyvenusieji Ukrainoje, grįžę namo kai kurie jų neabejotinai susidurs su psichologiniais sunkumais. Kur kreiptis, jeigu reikia pagalbos tau arba tavo artimiesiems?

Neseniai Lietuvos baltarusių atvykėlių bendruomenėje nuskambėjo skaudus atvejis. Du jauni vyrai, nuo praeitų metų kovo kovoję Ukrainoje prieš Rusiją, grįžo į Vilnių. Vienas jų buvo rastas negyvas su durtine žaizda; jo draugas sulaikytas ir yra įtariamas žmogžudyste. Ikiteisminis tyrimas tebevyksta, o įtariamasis teigia tik bandęs sustabdyti savo kovos brolio savižudybę.

Šis tragiškas įvykis atkreipė dėmesį į Ukrainoje jau nuo 2014 m. karo Donbase pradžios išplitusią problemą – grįžę namo, veteranai dažnai negauna pagalbos ar neranda, kas jiems padėtų įveikti sunkius trauminius išgyvenimus. Kartais tai pasibaigia tragiškai – smurtu ar savižudybe.

Nors ne tuo pačiu mastu, Lietuva greičiausiai dabar susidurs su ta pačia problema. Jau dabar Lietuvos psichologų asociacija ruošiasi padidinti specialistų, gebančių dirbti su potrauminiu sindromu, skaičių.

„2022 m. pagalba dėl sukrečiančių įvykių, susijusių su karu Ukrainoje, suteikta daugiau kaip 65 asmenims“, – LRT.lt portalui teigė Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija.

Tačiau potrauminis sindromas (PTSS) nebūtinai susijęs su išgyvenimais kare – jis gali pasireikšti po bet kokio kito ilgalaikio ar trumpalaikio trauminio įvykio, pavyzdžiui, avarijos, seksualinio smurto, arba tapus sukrečiančių įvykių liudytoju. Neieškant pagalbos ir trauminėms reakcijoms išliekant, tai gali peraugti į PTSS.

Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.

„Jei sunkumai po patirto trauminio įvykio užsitęsia daugiau nei kelis mėnesius, galima įtarti potrauminio streso sutrikimą, – nurodoma SAM administruojamame portale „Pagalba sau“. – Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartais sunkumai gali pradėti reikštis tik praėjus keliems mėnesiams po traumuojančio įvykio arba jie gali susilpnėti ir vėl sustiprėti.“

Apie galimus PTSS simptomus galite skaityti čia.

Nuo šių metų sausio mėnesio pagalba prieinama visiems Lietuvos gyventojams, apdraustiems Privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakydama į LRT užklausą, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė detalų pagalbos priemonių ir šaltinių sąrašą.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys gali kreiptis į psichikos sveikatos centrus (kontaktinius duomenis rasite čia), kuriuose teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos. Jos yra nemokamos ir siuntimo šioms paslaugoms gauti nereikia. Paslaugos teikiamos bendrąja tvarka, neišskiriant konkretaus susirgimo ar susirgimo priežasties.

Gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu gali paskirti pacientams psichoterapijos seansų (šioms paslaugoms gauti gydytojo siuntimas yra reikalingas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama 30 seansų. Paslaugos teikiamos bendrąja tvarka, neišskiriant konkretaus susirgimo ar susirgimo priežasties.

Jeigu asmeniui diagnozuojamas potrauminio streso sutrikimas, ūminė reakcija į stresą, adaptacijos sutrikimai, nuo 2023 m. sausio 1 d. valstybės finansuojamos 10 dienų trukmės antrinės stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos.

Psichologinis smurtas | E. Blažio / LRT nuotr.

Jeigu taip pat yra pastebimai sutrikusi veikla, elgesys ir socialinė adaptacija – skiriama psichosocialinė reabilitacija, ji būna stacionarinė ir ambulatorinė. Stacionarinė psichosocialinė reabilitacija trunka iki 15 lovadienių, suteikiama 50 val. reabilitacijos paslaugų; ambulatorinė trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija trunka iki 40 kalendorinių dienų (12 apsilankymų), suteikiama 50 val. reabilitacijos paslaugų; ambulatorinė ilgalaikė psichosocialinė reabilitacija trunka iki 9 mėn., papildomai skiriama 25 apsilankymai ir suteikiama iki 100 val. reabilitacijos paslaugų.

Karo veiksmuose dalyvavę asmenys taip pat gali kreiptis emocinės paramos į emocinės paramos linijas (nuoroda čia). Šiose linijose emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.

Taip pat veikia nacionalinis psichikos sveikatos tinklapis pagalbasau.lt, jame galima rasti informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus, pagalbos sau bei savo artimajam galimybes, kaip ir kur gauti profesionalią emocinę pagalbą.

Visuomenės sveikatos biuruose (Vilniaus sveikatos biuro nuoroda – čia, visų šalies sveikatos biurų sąrašas – čia) individualiai ar grupėms teikiamos gyventojų psichologinei gerovei ir psichikos sveikatai stiprinti skirtos paslaugos.

Paslaugų turinys apima streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo praktinius grupinius užsiėmimus, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus, individualų (iki 6 individualių psichologo konsultacijų, kurios, žmogui pageidaujant, gali būti teikiamos anonimiškai) ar grupėje teikiamą psichologinį konsultavimą dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų.

Esant ūmios krizės atvejui, numeriu 1815 gali kreiptis šeimos nariai, įstaigos ar įmonės administracija, bendruomenių vadovai, krizę patyrusių asmenų grupės, artimieji, bendradarbiai, kiti bendruomenės nariai. Mobiliosios komandos, kurios gali atvykti į vietą, teikia krizinę pagalbą įvykus savižudybei, staigiai mirčiai, žmogaus dingimui, nelaimingam atsitikimui, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus smurtiniam nusikaltimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui. Prireikus krizės ištiktiems žmonėms teikiamos 5 papildomos konsultacijos (nuotolinės).