484-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. NATO turi kuo greičiau nuspręsti, ar priimti Ukrainą į Aljansą, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tuo metu Vladimiras Putinas surengė iš anksto neskelbtą Saugumo tarybos posėdį, kuriame buvo aptarta šalies karinė strategija prieš vykstantį Ukrainos kontrpuolimą, skelbia „SkyNews“.
Anot A. Jermako, Ukrainos nepriėmimas į NATO būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė.
„Tai tik sustiprins paramą jo režimui ir sukurs agresijos teisėtumo iliuziją“, – teigė jis.
A. Jermakas pareiškė, kad kai tik leis aplinkybės, Kyjivas iš NATO turėtų gauti aiškią narystės Aljanse perspektyvą ir pagrįstas saugumo garantijas pereinamuoju laikotarpiu.
„Nepralaimėti mums nėra išeitis. Paprasčiausiai atkurti status quo – ne išeitis. Bet koks šio karo baigties neapibrėžtumas, bet koks NATO atsako dviprasmiškumas dėl mūsų siekių bus tolygus Rusijos pergalei“, – pareiškė jis.
Taip jis kalbėjo Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškus, kad Vilniaus viršūnių susitikime dėmesį derėtų sutelkti „į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – į Ukrainos kovinės galios didinimą“.
Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad liepą Vilniuje vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina dar nesulauks kvietimo prisijungti prie Aljanso.
484-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena
- Rusija skelbia, kad Ukraina sudavė smūgį Čonharo tiltui, kuris jungia Krymą su Chersono sritimi;
- Ukrainos premjeras teigia, kad reikia būti kantriems dėl kontrpuolimo, ne dabar vyksta karių tausojimas;
- TATENA vadovas vyksta į Rusiją aptarti padėties Zaporižios atominėje elektrinėje;
- Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 1 028 vaikai;
- V. Zelenskis teigia, kad Rusija pasirengusi ir svarsto teroro akto Zaporožios AE galimybę;
- Ukrainos pasieniečiai fiksuoja Rusijos kariškių skaičiaus didėjimą Baltarusijoje;
- JK žvalgyba teigia, kad Rusija ruošiasi Ukrainos puolimui Krymo link; O. Scholzas ragina NATO susitikime didžiausią dėmesį skirti Kyjivo kovinės jėgos didinimui.
Rusijos prezidentas Saugumo tarybai sakė, kad Vakarai spaudžia Kyjivą „kovoti su Rusija iki paskutinio ukrainiečio“.
Tai ne pirmas kartas, kai V. Putinas kaltina Vakarus esą skatinant karą Ukrainoje.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: The overall slower-than-expected pace of Ukrainian #counteroffensive operations isn't emblematic of #Ukraine’s wider offensive potential, & Ukrainian forces are likely successfully setting conditions for a future main effort despite initial setbacks🧵https://t.co/hiIa26CVZt pic.twitter.com/L9FYplL3XE
— ISW (@TheStudyofWar) June 22, 2023
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 650 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų birželio 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 222 650 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 013 tankų, 7 783 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 941 artilerijos sistemos, 617 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 376 oro gynybos priemonių, 314 lėktuvų, 307 sraigtasparnių, 3 438 dronų, 1 214 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 6 678 automobilių, 539 specialiosios technikos vienetų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Daugiau apie trečiadienio įvykius skaitykite čia.
