Popiežius emeritas Benediktas XVI mirė eidamas 96 metus Vatikane. Benediktas XVI tapo pirmuoju nuo viduramžių iš pareigų pasitraukusiu pontifiku. Amžininkai jį vadina vienu aštriausių Bažnyčios protų, jos tradicijų žinovą. Jam vadovaujant Bažnyčią krėtė viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių krizių – seksualinio priekabiavimo skandalai. Popiežius dėl jų atsiprašė.
„Aš tik piligrimas, pradedantis paskutinę savo kelionės dalį“, – 2013-aisiais atsistatydindamas su tikinčiaisiais atsisveikino Benediktas XVI. Pirmasis iš pareigų pasitraukęs pontifikas per daugiau nei 600 metų katalikų pasaulį tuomet šokiravo, bet pats sakė, kad trūksta stiprybės vesti Bažnyčią.
Kelią į Bažnyčią Josephas Aloisas Ratzingeris pradėjo Bavarijoje.
Pirmuosius metus Seminarijoje sudrumstė Antrasis pasaulinis karas, 1943-aisiais 16-metis J. A. Racingeris pašauktas į vokiečių kariuomenę, dezertyravo ir po karo mokslus tęsė seminarijoje, vėliau Miuncheno universitete.
Būtent kaip akademikas bei teologas J. A. Racingeris ir išgarsėjo. Nors pirmiausia palaikė Bažnyčios reformas, požiūrį, amžininkų teigimu, pakeitė studentų protestai 7-ajame dešimtmetyje. J. A. Racingeris esą tapo griežtu tradicijų ir dogmos gynėju.
O jo autoritetas augo: 1977-aisiais, būdamas 50 metų, J. A. Racingeris tapo kardinolu ir Miuncheno arkivyskupu.
Vatikane karjerą pradėjo 1981-aisiais. Jonas Paulius II J. A. Racingerį paskyrė vadovauti tikėjimo doktrinos Kongregacijai – institucijai, prižiūrinčiai ir ginančiai Bažnyčios mokymą bei doktriną. Ilgainiui jis tapo ir vienu artimiausiu pontifiko patarėju.
Bet jo paties išrinkimas popiežiumi Benediktu XVI daliai buvo staigmena, jis pats vėliau tai palygino giljotinai. Tada svarstyta, kad kardinolai rinksis atvirą bendravimą su tikinčiaisiais pabrėžiantį dvasininką, o ne vieną įtakingiausių kardinolų.
Nors požiūriai buvo panašūs, valdymo stiliumi Benediktas XVI nuo populiaraus Jono Pauliaus II skyrėsi. Iš pirmtako jis perėmė vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių Bažnyčios krizių – seksualinio išnaudojimo šešėlį. Dalis Benediktą XVI kritikavo, kad šis, būdamas aukštu Vatikano pareigūnu, apie išnaudojimą žinojo ir esą nedarė nieko.
Šiemet pasirodė kaltinimai, kad kaip Miuncheno arkivyskupas asmeniškai nesustabdė priekabiaujančių kunigų. Už tai Benediktas XVI atsiprašė, o kaip popiežius, jis paskelbė taisykles pagal kurias nusikaltę dvasininkai nušalinami greičiau. Tačiau šešėlis nedingo.
Jo pontifikavimą lydėjo ir nesusipratimai dėl santykių su kitomis religijomis, pirmiausia islamu. Kai 2006-aisiais popiežius pacitavo Bizantijos imperatoriaus žodžius, esą islamas – tai religija skleidžiama kardu, musulmonų pasaulyje kilo pasipiktinimo banga.
Dalis amžininkų pabrėžė, kad Benediktas XVI pirmiausia buvo talentingas teologas, intelektualas, mokėjęs kelias kalbas ir puikus pianistas, mėgęs Mocartą, bet esą tarp knygų jis jautėsi geriau nei miniose, o pats popiežiaus valdymas pažymėtas vidiniais skandalais, kai liokajus nutekino dokumentus apie Vatikano intrigas.
Paskutinį kartą kaip popiežius pasirodydamas Šventojo Petro aikštėje Benediktas XVI pripažino, kad per aštuonerius jo pontifikavimo metus būta neramumų. Kartais vandenys būdavo neramūs, kaip yra buvę per visą Bažnyčios istoriją.
„Šį žingsnį žengiu visiškai suprasdamas jo rimtumą ir naujumą, bet tai darau visiškai ramiai. Mylėti Bažnyčia reiškia taip pat turėti drąsos priimti sunkius sprendimus“, – tuomet sakė jis.
Pasitraukęs jis nusprendė tapti popiežiumi emeritu. Nors žadėjo likti pasislėpęs nuo pasaulio, beprecedentis dviejų popiežių gyvenimas už Vatikano sienų kėlė ir nesusipratimų, kaip kad Benedikto XVI esė apie tai, kad 1960-ųjų sekso revoliucija prisidėjo prie išnaudojimo krizės Bažnyčioje, ar pernai pasirodžiusi knyga, kurioje popiežius emeritas gina celibatą, kai dabartinis Bažnyčios vadovas svarstė jo išimtis.
Bet Popiežius Pranciškus ne kartą pabrėžė, kad jų santykiai – geri, suteikia stiprybės, pirmtaką jis vadino gyva tradicija. Būtent pats popiežius ketvirtadienį Šventojo Petro aikštėje vadovaus savo pirmtako popiežiaus emerito laidotuvių mišioms.
