Rumunijos užsienio reikalų ministrė trečiadienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai per bepiločio orlaivio smūgį į daugiabutį netoli Ukrainos sienos, dėl kurio kaltinama Rusija, buvo sužeisti du žmonės, pareiškė, kad jos šalis, padedama sąjungininkų, turi sustiprinti savo oro gynybą.
Oana Toiu sakė, kad kol kas nėra jokių požymių, jog Rusija praėjusį penktadienį Galacyje tyčia atakavo 10 aukštų pastatą, tačiau Maskvai esą tenka atsakomybė už šį smūgį, įvykusį praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo invazijos į kaimyninę šalį pradžios.
„Gana aišku, kad turime padidinti oro stebėjimo ir oro gynybos pajėgumus visame NATO rytiniame flange“, – žurnalistams Paryžiuje sakė ji.
„Tačiau spaudimas mums yra dar didesnis“, – nurodė ji ir kartu pridūrė, kad Rumunija turi ilgą sieną su Ukraina.
O. Toiu pažymėjo, kad prireiks dar vienerių ar dvejų metų, kol bus pristatyta įranga, įsigyta pačios Rumunijos gynybos pirkimų procese.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad Bukareštas veda derybas su NATO dėl galimybės artimiausiu metu sustiprinti pajėgumus, taip pat bendradarbiauja su Kyjivu dėl bendro kovos su bepiločiais orlaiviais oro gynybos projekto.
Ji teigė, kad Rumunija gegužės 29 d. žinojo apie atskrendantį bepilotį orlaivį, tačiau oro pajėgų pilotai nusprendė jo nenumušti, nes buvo nerimaujama, jog oro gynybos raketa gali padaryti žalos ant žemės.
Nors tai buvo pirmas incidentas, per kurį Rumunijoje nukentėjo žmonės, O. Toiu sakė, kad būta daugiau kaip 40 atvejų, kuomet į Rumunijos teritoriją įsiveržė bepiločiai orlaiviai.
„Esama bendro supratimo, kad turime turėti geresnę ne tik Rumunijos, bet ir rytinio flango oro gynybą“, – dėstė ji.
Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas savaitgalį pareiškė, kad Bukareštas patvirtino, jog smogęs bepilotis orlaivis buvo „Geran-2“, ir taip pat nurodė, jog jis yra „rusiškos kilmės“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį tvirtino, kad niekas negali užtikrintai nustatyti orlaivio kilmės, kol nebus atliktas išsamus tyrimas.
O. Toiu teigė, kad Kyjivas „dabar tvirčiau laiko fronto liniją“ ir yra pasirengęs deryboms dėl paliaubų kare, kurį sukėlė Rusijos visapusiška invazija 2022 m.
Tačiau reikia „didinti spaudimą“, kad Maskva parodytų susidomėjimą diplomatija, pridūrė ji.
Dabar, pasak jos, „nėra jokio scenarijaus“, kuriame Rusija galėtų skelbti „visišką pergalę“ kare.
