„Maskva neišvengiamai pralaimės karą prieš Ukrainą, bet Rusijos grėsmė kaimyninėms valstybėms artimoje ateityje veikiausiai niekur nedings. Todėl vienintelis būdas užtikrinti Ukrainos ir visos Europos saugumą – priimti šią šalį į NATO“, – išskirtiniame interviu LRT.lt sakė buvęs JAV ambasadorius Kurtas Volkeris.
Jo nuomone, karas gali baigtis jau kitąmet ir Maskvai jis tikrai nebus sėkmingas. O jei Vladimiras Putinas iš desperacijos griebtųsi branduolinio ginklo, tai turėtų katastrofiškų pasekmių.
„Manau, rusai žino, kad toks poelgis reikštų Rusijos karinių pajėgų pabaigą“, – sakė buvęs ambasadorius.
K. Volkeris dirbo Vašingtono ambasadoriumi prie NATO 2008–2009 m., o 2017–2019 m. buvo specialiuoju JAV pasiuntiniu taikos deryboms Ukrainoje, yra ne kartą susitikęs su Volodymyru Zelenskiu. Buvęs ambasadorius liudijo apkaltos buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui tyrime, turi ilgametę darbo Ukrainoje patirtį, o dabar yra ir Lietuvos kompanijos „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos patarėjas.
– Jūs buvote specialiuoju JAV pasiuntiniu Minsko formato deryboms. Interviu LRT.lt prieš trejus metus sakėte, kad derybos tarp Rusijos ir Ukrainos yra įmanomos, jei rusai norėtų leistis į prasmingą pokalbį. Kaip matote šiandieninę situaciją, ar yra bent kažkokių derybų prošvaisčių?
– Ne, jokių prošvaisčių nematau. Manau, kad Putinas sau iškėlė tokius karinius tikslus Ukrainoje, kokių negali pasiekti. Ir jų siekdamas jis elgiasi vis desperatiškiau. Bet kadangi jis pasiryžo, nenusileis. Dabar Rusijai beliko vienas kelias – pralaimėti, nes jis (V. Putinas) neturi pergalei reikalingų pajėgumų, tad galų gale pralaimės. Tai turės pasekmių ir Rusijos viduje, jis tai puikiai suvokia. Todėl jo padėtis desperatiška ir dabar jokių galimybių deryboms nėra.
– Kaip vertinate dabartinius pokyčius mūšio lauke, rusų administracijos atsitraukimą iš Chersono, judėjimo suvaržymą Rusijos pasienio regionuose. Tai paskutiniai karo pasispardymai?
– Taip, tai paskutiniai karo smūgiai. Žinoma, viskas kiek užtruks ir šiemet nesibaigs. Bet dabar matomi dronų smūgiai, Ukrainos miestų bombardavimai yra Rusijos silpnumo ženklai. Jie neturi pajėgumų stumtis mūšio lauke, negali užimti naujų teritorijų, net išlaikyti tų, kurias jau yra užėmę, ukrainiečiai juos atstumia. Jiems trūksta ginklų, todėl Irano prašo dronų, Šiaurės Korėjos – raketų, – tuština amunicijos sandėlius Baltarusijoje.
Jie išsisėmė. Rusija nebandytų pašaukti 300 tūkst. vyrų, jei nebūtų praradę per 100 tūkst. žuvusių ir sužeistų (karių). Naujai verbuojami rekrūtai yra neparengti, netinkami ir nenori ten (Ukrainoje) būti. Tai desperatiški veiksmai, rodantys Putino silpnumą, nors jis bando tęsti karą.
O ukrainiečiai yra itin motyvuoti, puikiai aprūpinti Vakarų ir turi pakankamai personalo, kuriuo karo metu rūpinosi. Todėl jie yra geresnės formos ir atstumia rusų pajėgas. Jau matėme pranešimus, kad ukrainiečiai stumiasi Chersone, jie veikiausiai susigrąžins Chersono miestą ir visą regiono dalį vakariniame Dnipro upės krante dar prieš šią žiemą. Rusai dabar kalba apie Dnipro užtvankos sunaikinimą, kaltės suvertimą ukrainiečiams, tai sukeltų katastrofą kai kurioms gyvenvietėms ir žmonėms. Bet tai tiesiog taptų priedanga atsitraukimui, mes pradedame matyti rusų pajėgų atsitraukimą iš dešiniojo Dnipro kranto. Matome ukrainiečių sėkmę ir Luhansko regione, jie čia pasistūmės dar iki žiemos.
Galų gale, matysime tebesitęsiančius ukrainiečių smūgius į rusų logistikos grandines, tarp jų ir į Kerčės tiltą, kur yra svarbi geležinkelio linija, į kelią iš Rostovo į Donbasą, Mariupolį, Melitopolį, Zaporižią, Chersoną. Ukrainiečiai nori sutrikdyti aprūpinimo grandines, kad jomis nebegalėtų naudotis rusai. Ir jiems pavyks.
Kryme yra rusų karinės bazės ir ukrainiečiai dės dar daugiau pastangų sunaikinti karinių oro pajėgų objektus ir laivyno bazę Sevastopolyje. Ši yra itin svarbi, nes čia rusai gali atplukdyti savo pastiprinimą, kurą, amuniciją. Jei ukrainiečiai bazę sunaikins, rusams teks keliauti iki pat Novorosijsko. Tai itin padidintų saugumą vakarinėje Juodosios jūros dalyje ir leistų ukrainiečiams visiškai atverti Odesos uostą, kuris yra būtinas Ukrainos ekonomikai atkurti. Štai kokius ateinančių mėnesių įvykius aš matau.
– Manote, ukrainiečiai yra pajėgūs susigrąžinti visas okupuotas teritorijas?
– Taip, jie yra pajėgūs, jei mes toliau perduosime jiems ginkluotę. Ir jie turi ne tik reikiamus pajėgumus, bet ir reikalingą ryžtą. Jie mano, kad 2014-ųjų ir 2015-ųjų taikos susitarimai tik sustiprino Rusiją, susitarimai patvirtino Rusijos įvykdytą dalies Ukrainos teritorijų okupaciją ir padėjo pamatus Rusijos tolesnei agresijai 2022-aisiais. Dabar jie (ukrainiečiai) yra pasiryžę visa tai apgręžti.
– Ar esate asmeniškai susitikęs su ponu Zelenskiu, kokį įspūdį jis jums paliko?
– Taip, esu jį sutikęs kelis kartus, tiek eidamas oficialias pareigas, tiek ir vėliau, vizitų Ukrainoje metu. Man jis visada atrodė žmogus, nuoširdžiai pasiryžęs remti Ukrainą, pakeisti sistemą, turintis šviežią požiūrį į politiką. Pradžioje jo populiarumas smuko, nes valdyti tokią šalį kaip Ukraina yra labai sunku, ten daug įsišaknijusių interesų.
Bet kai Rusija pradėjo naujas atakas vasarį, jis pasirodė tinkamiausias žmogus šiam darbui. Jis sugeba ištransliuoti Ukrainos žmonių dvasią, perduoti ją tarptautinėje arenoje, rodyti ryžtą ir atkaklumą, būtent to ukrainiečiams tada ir reikėjo.
– Ar tikėjotės, kad ukrainiečiai sugebės taip stipriai priešintis okupacijai ir smogti atgal?
– Taip, dar sausio pabaigoje parašiau straipsnį pavadinimu „Kodėl Ukraina laimės ir kodėl Vakarai turėtų padėti jau dabar“. Dar prieš prasidedant karui aš aiškinau, kad Putinas gali pulti, gali žudyti žmones, bombarduoti miestus ir net užimti kažkiek teritorijų. Bet ukrainiečiai turi labai stiprius nacionalinio identiteto ir ryžtingumo jausmus, to Putinas negali iš jų atimti. Jis gali bombarduoti, bet nesugebės sunaikinti to, kad jie jaučiasi ukrainiečiais. Tai reiškia, kad jie kausis ir gins savo miestus, savo namus, savo šeimas, Putinas pralaimės, o Ukraina išliks suverenia ir nepriklausoma valstybe. Būtent taip ir nutiko.
– Ar tapdamas vis labiau desperatiškas Putinas nesigriebs branduolinių ginklų?
– Mes turėtume būti susirūpinę dėl tokios galimybės. Jie turi taktinių branduolinių ginklų ir yra galimybė, kad juos panaudos. Bet koks šių ginklų panaudojimas turėtų siaubingų pasekmių ir mes turime apie tai mąstyti.
Bet tai nėra pats tikėtiniausias scenarijus. Karine prasme tai Putinui nieko nesuteiktų. Negali užimti ir išlaikyti radioaktyvios teritorijos. Tai pakenktų ir pačių rusų pajėgoms, nes jie nepasirengę, neturi cheminės, biologinės, radiologinės įrangos, kad galėtų išgyventi apsinuodijimą radioaktyviosiomis medžiagomis, kuris kiltų po branduolinio smūgio. Karine prasme tai jam nepadėtų.
Jie (rusai) taip pat žino, kad rusų pajėgos gautų milžinišką karinį atsaką. Aiškius perspėjimus išsakė (Baltųjų rūmų) nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas, NATO generalinis sekretorius (Jensas) Stoltenbergas, kai kurie JAV kariniai vadai, buvę generolai. Manau, rusai žino, kad toks poelgis reikštų Rusijos karinių pajėgų pabaigą.
Tai svarbu, nes yra susiję ne tik su Rusija ir Ukraina, bet apskritai su branduolinių ginklų panaudojimu. Negalime gyventi pasaulyje, kur branduolinių ginklų naudojimas yra toleruojamas ar tai darančios šalys išsisuka. Turime užkirsti tam kelią, o tai padarius turi būti atsakas.
– Ar Vakarai ir ypač NATO pakankamai parėmė Ukrainą? Dabar svarstoma, kad JAV gali mažinti paramą, siekdamos, kad Europa labiau remtų Ukrainą? Ar Vašingtono pozicija nesikeis po rinkimų?
– Pirmiausia pasakysiu, kad Ukrainos jau nebūtų, jei ne JAV suteikta parama. Perduota karinės įrangos už daugiau kaip 15 mlrd. JAV dolerių, taip pat karinių patarimų, treniravimo, prie to prisideda ir kitos Europos šalys, finansinės paramos, kiekvieną mėnesį JAV skiria per 1,5 mlrd. dolerių. Ji yra būtina.
Bet mes veikėme lėtai, suvaržėme tai, ką davėme Ukrainai. Anksčiau sakėme ne, o po to persigalvojome. (...) Prieš kelis mėnesius jau buvo aišku, kad vienintelis Putino kelias bus Ukrainos miestų bombardavimas. Kodėl prieš 2 mėnesius nesuteikėme oro gynybos sistemų ir tai skubame daryti tik dabar? Šiuos dalykus mes turėjome daryti geriau. Nepaisant to, mes padarėme pakankamai ir Ukraina laimės.
JAV netrukus vyks vidurio kadencijos rinkimai, bet galime jaustis tvirtai, kad JAV parama Ukrainai bus stipri abiejose partijose, tiek Atstovų rūmuose, tiek ir Senate.
Daug kas girdėjo galimo būsimojo Atstovų rūmų pirmininko (respublikono Kevino) McCarthy’o pareiškimą, kad Ukraina „negaus tuščio čekio“. Bet manau, kad tai jo gudri politika. Jis nesako, kad mes mažinsime paramą Ukrainai, bet pabrėžia, kad ji turi būti atskaitinga. Nebus tuščio čekio, nes mes turime žinoti, kur parama keliauja ir kodėl. Tai bandymas siųsti signalą kraštutinei dešinei, kad parama nėra beribė ir mes nedaliname savo resursų be jokio rezultato, mes skirsime tam dėmesį. Tai bandymas išlaikyti jų paramą ir tęsti Ukrainos rėmimą.
Man labiau neduoda ramybės po dvejų metų vyksiantys prezidento rinkimai. Tada Ukrainos klausimas gali vėl tapti vidaus politikos dalimi, kaip nutiko 2019-aisiais, tai buvo katastrofiška mūsų Ukrainos politikai ir mes nenorime, kad tai pasikartotų. Įmanoma, kad tuose rinkimuose vėl susirungs buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir dabartinis šalies vadovas Joe Bidenas.
Bet tikiuosi, kad dvejų metų Ukrainai pakaks laimėti karą. Tai veikiausiai nutiks jau kitąmet. (...) Manau, Rusija jau taip pralaimi, o Putinas visą sistemą įtempia taip labai, kad ji paprasčiausiai lūš.
– Kokią tuomet matote Ukrainos ateitį? Ar šalis gali tapti NATO nare, ar gaus kažkokias kitas saugumo garantijas, ką jau siūlė buvęs Aljanso vadovas?
– Vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį Ukrainos ir visos Europos saugumą yra Ukrainos priėmimas į NATO. Jokio kito kelio nėra. Kaip jūs sakote, yra kalbančių apie alternatyvas, saugumo garantijas Ukrainai, pagalbą šaliai sukurti profesionalią kariuomenę su geriausia įranga, paversti ją Europos Izraeliu.
Bet jei tu pasiryžęs tai daryti, kodėl tiesiog nepriimti šalies į NATO? Pažvelkime iš JAV perspektyvos – jei JAV suteiktų tikras saugumo garantijas Ukrainai, kodėl turėtume tai daryti patys vieni. Kodėl nenorėtume, kad prie to prisijungtų dar 30 valstybių, kad garantijos būtų tvirtesnės? Lygiai taip pat Lenkija ar JK – jei JAV nesiūlo saugumo garantijų, kodėl siūlytumėte jūs? Mes visi turime tai daryti kartu.
Suprantu, kodėl dabar apie tai nekalbama. Niekas nenori kurti įvaizdžio, kad tai NATO karas prieš Rusiją. Ne, tai Rusijos karas prieš Europą ir Ukrainą. Mes nenorime šių temų sumaišyti. Bet kai karas baigsis, o Ukraina laimės, susigrąžins savo teritorijas, o Rusija ieškos savęs, mes turėsime mąstyti, ką reiškia saugumo užtikrinimas. O jis reikš galimų Rusijos atakų atgrasymą. Geriausia tai padaryti NATO gretose turint Ukrainą, Sakartvelą ir Moldovą.
– Rusijos grėsmė artimoje ateityje niekur nedings?
– Artimoje ateityje tikrai ne. Artimoje ateityje Putinas liks valdžioje, jis atvirai tvirtina turintis teisę pulti ir žudyti, atimti teritorijas. Kol jis bus valdžioje, grėsmė liks reali. Nežinome, kas įvyks Rusijoje, kai ji pralaimės karą. Ar jie pašalins Putiną? Jei taip, kokia bus naujoji galios struktūra – visa tai labai nenuspėjama.
Norėčiau tikėtis, kad Rusija pergyvens savęs ieškojimo, susitaikymo su savo veiksmais periodą, kaip Vokietija ar Japonija po Antrojo pasaulinio karo. Rusijai reikia tai padaryti, bet dar anksti pasakyti, ar taip bus.
– Jūs dirbate su „Avia Solutions Group“ kompanija, Lietuvoje ji sulaukė kritikos dėl savo verslo ryšių su Rusijos rinka ir Rusijos piliečiais. Ar jums tie ryšiai nekelia nerimo, ką atsakytumėte į kritiką?
– Visi mes, visos Vakarų vyriausybės per lėtai įvedėme sankcijas Rusijai. Mes turėjome įvesti daugiau sankcijų, kai jie tvirtino aneksuojantys Krymą ir net pernai rudenį, kai kaupė pajėgas Ukrainos pasienyje. Sankcijos turėjo būti įvestos, kad atgrasytų nuo Ukrainos užpuolimo, neturėjome laukti, kol puls, o tada įvedame sankcijas. Tai padarėme per vėlai ir toks požiūris buvo neteisingas.
„Avia Soluions Group“ yra kaip ir daug kitų Vakarų kompanijų. Kol buvo teisėta ir pelninga, ji vykdė veiklą Rusijoje. Dabar turime amerikiečių kompanijų, kurios vis dar išeidinėja iš Rusijos, tai „Boeng“, „McDonald‘s“, „Daimler“, „Total“, BP. Jos visos dirbo Rusijoje ir visos turi išeiti. „Avia“ patenka į tą pačią srovę – vykdė verslą, turėjo pasitraukti ir persiorientuoti.
Dabar bet kuriai kompanijai, ar tai ASG, ar kuri nors kita, duočiau patarimą į korporatyvinę strategiją įtraukti keturis punktus: neturėti jokių reikalų su Rusija, jokių naujų investicijų Kinijoje, užsitikrinti stiprų pamatą ES ir JAV ir padaryti ką nors Ukrainos labui. Jei tai bus tavo korporatyvinėje strategijoje, tavo pagrindas bus stiprus.
