Lietuvoje ir Europoje skamba raginimai uždrausti išduoti vizas ne tik rusams, bet ir baltarusiams dėl Baltarusijos teritorijos naudojimo Maskvos agresijai prieš Ukrainą. Vis tik invaziją abiejų šalių visuomenės pasitiko būdamos skirtingose situacijose – dauguma baltarusių ir šiandien nenori nei karo, nei tapti Rusijos dalimi. Ir Ukraina netapatina abiejų kaimynių, o skirtumų ignoravimu gali pasinaudoti Kremlius.
Neseniai Baltijos šalys įvedė rimtus ribojimus Baltarusijos – šalies, kurią Rusijos kariuomenė naudoja raketoms į Ukrainos miestus leisti – piliečiams. Praktiškai sustabdytas turistinių vizų išdavimas baltarusiams; Latvijoje ir Estijoje planuojama nutraukti leidimų dirbti jiems išdavimą ir pratęsimą. Gabrielius Landsbergis ragino anuliuoti jau išduotas Šengeno vizas baltarusiams. Tiksliau, politikas paminėjo, kad per Rusijos invaziją „Estija, Latvija ir Lietuva nenori priimti rusų svečių, kurie didžiąja dalimi yra Putino karo šalininkai“, bet draudimas galioja ir baltarusiams.
O kaip su baltarusių dauguma, kuri, pagal turimus duomenis, nepalaiko karo? Kuo gyvenimas Baltarusijoje po 2020 metų skiriasi nuo Rusijos? Ką Šengeno vizos reiškia eiliniams baltarusiams? Ir kodėl Ukraina atskiria tų dviejų valstybių piliečius?
Baltarusija po numalšintų protestų
2020–2021 metais Baltarusijoje kilo viena masiškiausių protesto bangų Europoje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Protestai buvo numalšinti. Nors Vakarų valstybės nepripažino Aliaksandro Lukašenkos prezidentu, Baltarusijos demokratinės jėgos, vadovaujamos Sviatlanos Cichanouskajos, nekontroliuoja Baltarusijos teritorijos. Išlaikydamas valdžią padedant Kremliui, A. Lukašenkos režimas turėjo integruotis su Rusija daugelyje sričių. Bet nepaisant dviejų diktatūrų bendrumų tiek gyvenimo sąlygos, tiek visuomenės nuomonė apie karą Baltarusijoje ir Rusijoje skiriasi. Kokiu būdu?
Visų pirma, skirtingai nei Rusijoje, Baltarusijoje taikoma mirties bausmė. Kalėjimuose yra sistemingas priverstinis darbas. Politinių bylų teismai gali vykti kaltinamiesiems nedalyvaujant, o iš protestuotojų gali būti atimta Baltarusijos pilietybė. Pridėkite areštus už kalbėjimą baltarusiškai ir vis dar vykstančius kasdienius areštus dėl 2020 m. protestų. Politinių kalinių skaičius Baltarusijoje perkopė 1 300 (Rusijoje, PACE duomenimis, apie 500). Bet kuriame tarptautiniame laisvės ir žmogaus teisių reitinge Baltarusija yra daug žemiau nei Rusija.
Ilgą laiką Baltarusija buvo pasaulio Šengeno vizų čempionė, turėdama mažiausią prašymų išduoti vizą atsisakymo procentą. Nors iki 2020 metų gegužės baltarusiai už vizą turėjo mokėti 80 eurų (o Rusijos piliečiai – 35 eurus), vis dėlto masinė emigracija iš šalies prasidėjo tik tų pačių metų rudenį, prasidėjus griežtoms represijoms.
2021 m., Eurostato duomenimis, iš 9,4 mln. Baltarusijos gyventojų 149 000 gavo pirmuosius leidimus gyventi ES (palyginti: 146 mln. gyventojų turinčios Rusijos piliečiai tais pačiais metais gavo 86 800 leidimų). Tai tik nedidelė dalis tų, kurie paliko Baltarusiją nuo 2020 m. Vien Lenkija Baltarusijos piliečiams nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2022 m. balandžio išdavė daugiau nei 297 000 ne turistinių vizų. Dešimtys tūkstančių Baltarusijos piliečių 2020 ir 2021 metais atvyko į Lietuvą, Sakartvelą bei Ukrainą – ypač tie, kurie neturėjo laiko gauti ES vizos Baltarusijoje ir negalėjo rizikuoti išvykti iš šalies per oro uostą, kur buvo griežtesnė patikra. Tikėtina, kad per 2 metus nuo suklastotų rinkimų šalį paliko daugiau nei 6 proc. gyventojų – pusė milijono baltarusių (palyginti: 6 proc. Rusijos gyventojų yra 8 mln. žmonių). Trečiosios šalys pralenkia Rusiją pagal nuo 2020 m. rugpjūčio atvykstančių baltarusių skaičių ir dauguma išvyko iki 2022 m. vasario 24 d.
Nuo 2022 m. vasario, kai prisidengiant kariniais mokymais į Baltarusijos teritoriją įžengė Rusijos kariai, iki šiol visos esamos apklausos rodo, kad dauguma baltarusių nepalaiko V. Putino karo ir dar mažiau nori matyti Baltarusiją jame dalyvaujant.
Baltarusijos gyventojų, norinčių matyti Baltarusiją Rusijos Federacijos dalimi, procentas išlieka nežymus (mažiau nei 10 proc.). Be to, kol Baltarusijos kariai nepalieka Baltarusijos teritorijos, tūkstančiai baltarusių kovoja Ukrainos pusėje: Kalinausko pulke, „Pahonios“ batalione ir kitose grupėse. Baltarusių bendruomenės visoje Europoje aktyviai savanoriauja ir aukoja Ukrainai, yra tarp aktyviausių aukotojų dronams „Bayraktar“ pirkti.
„Turizmas“, bet ne turizmas
Šiandien Baltarusijos piliečiui gauti Šengeno vizą yra sunkiau nei rusui: Baltarusijoje dirba mažiau ambasadų ir mažiau jų darbuotojų. Taigi baltarusiai kreipiasi ir gauna Vengrijos, Italijos, Ispanijos ir kitų šalių išduotas Šengeno vizas ambasadose Rusijoje, o tai reiškia keturias naktis autobuse į Maskvą ir atgal.
Nepaisant komplikacijų, dalis baltarusių vis dar važinėja tarp Baltarusijos ir Vilniaus. Tačiau daugelį šių kelionių sunku pavadinti turizmu, net jei tai daroma su Šengeno turistine viza. Tos kelionės skirtingu mastu yra susijusios su represijų pasekmėmis.
Baltarusijoje likę tėvai atvyksta susitikti su savo dėl represijų išvykusiais vaikais. Kitiems teko atvykti į Vilnių dėl įgaliojimo išdavimo bandant išvengti turto nusavinimo Baltarusijoje, kur A. Lukašenka grasina konfiskuoti nekilnojamąjį turtą iš į užsienį išvykusių protestuotojų. Atvirukai ir nedidelės aukos politiniams kaliniams siunčiamos į Minską iš Vilniaus (jų negalima siųsti tarptautiniu paštu ir / ar banko pavedimu). Kai kurių kitų istorijų net negalima pasakoti, nes būtų pernelyg rizikinga keliaujantiesiems.
Ir tik nedidelė šių kelionių dalis vyksta su humanitarinėmis vizomis. Remiantis JT ataskaita, „nors daugelis baltarusių, palikusių savo šalį per pastaruosius 2 metus, greičiausiai turėtų teisę į prieglobstį ar kitą apsaugą pagal tarptautinę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisę, tik nedaugelis paprašė tarptautinės pabėgėlių apsaugos“. Formaliai dažniau persikeliama dirbti į užsienį. Dauguma režimui besipriešinančių asmenų lieka Baltarusijoje. Tarp jų – tūkstančiai projekto „Bielaruski Hajun“ pagalbininkų, kurie stebi Rusijos karinės technikos judėjimą Baltarusijos viduje.
Tokiems žmonėms buvimas šalyje, su humanitarine viza ar be jos, kelia papildomų įtarimų ir pavojų, todėl turistinės vizos naudojamos „blogiausiu atveju“. Jei baltarusiams būtų anuliuotos visos ilgalaikės Šengeno vizos, kaip siūlo politikai, partizaninis pasipriešinimas Baltarusijoje taptų dar rizikingesnis. Jau dabar darbdaviai renka informaciją apie galiojančias savo darbuotojų vizas. Radikaliai susiaurinus oficialiai išduodamų vizų spektrą, jų savininkai ir toliau bus sekami. Smarkiai padidės prašymų išduoti humanitarines vizas srautas, o tai padidins naštą konsulinėms įstaigoms.
Kodėl Ukraina pripažįsta skirtumus
Ar prasminga įvesti vizų draudimą Rusijos piliečiams, šis tekstas nediskutuoja, bet baltarusių įtraukimas į sąrašą, kam draudžiama išduoti vizas, turi kitą reikšmę.
Pirma, tai prieštarauja proporcingumo ir atskyrimo logikai, pagrindiniams tarptautinės humanitarinės teisės principams – apriboti Baltarusijos, kurios vaidmuo kare vertinamas nuo „agresoriaus sąjungininko“ iki „Rusijos okupuotos šalies“, gyventojų teises, sulyginant su pagrindiniu agresoriumi vienareikšmiškai pripažintos valstybės gyventojais (arba de facto apriboti baltarusius net labiau).
Antra – Ukrainos aukšto rango politikai neprašo uždrausti baltarusiams įvažiuoti į ES. Ukrainos valdžia nuo 2022 m. liepos 1 d. įvedė vizų režimą Rusijos piliečiams, bet ne baltarusiams, kurie naudojasi galimybe, pavyzdžiui, atgabenti į šalį humanitarinę pagalbą (tačiau su papildomais patikrinimais pasienyje). Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Europą su prašymu uždaryti sienas rusams, nepaminėjo baltarusių. Daugelis šiuos skirtumus aiškina Ukrainos vidaus politiniais interesais, bet de facto jie atitinka ir minėtus teisinius principus.
Trečia, dauguma baltarusių nesitiki likti nepaveikti karo, bet tikisi, kad 2020–2021 m. protestai, nuslopinti padedant Kremliui, nebus pamiršti demokratinių šalių. Šie protestai ne tik parodė Baltarusijos daugumos valią taikai ir demokratijai. Jie taip pat reiškė 1 373 sužeistųjų, įskaitant vaikus, 4–11 mirusių, bent 6 000 dingusiųjų, 2020 ir 2021 m. suimta daugiau nei 39 500 asmenų (2022 m. įvyksta tūkstančiai kitų areštų); iškelta 11 000 baudžiamųjų bylų.
Šiame kontekste Petro Auštrevičiaus žodžiai 2022 m. liepą, kad „baltarusiai turi maištauti“ ir „pamirškite bevizį režimą“, nuspėjamai žlugdo eilinius baltarusius, o ne motyvuoja tęsti pasipriešinimą.
Be to, mažai tikėtina, kad tai paskatins Rusijos disidentų judėjimą, matant, kad net ir daug griežtesnės jų sąjungininkų represijos Vakarams nieko nereiškia.
Jei galutinis vizų apribojimo tikslas yra priartinti Ukrainos pergalę, ES šalims reikia išsamesnės ir aiškesnės politikos Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Baltarusijos ypatumų ignoravimas nėra naudingas niekam, išskyrus Kremlių.
Andrei Vazyanau yra Europos humanitarinio universiteto (EHU) Vilniuje dėstytojas.
Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.
