Tūkstančiai rohinjų pabėgėlių ketvirtadienį Bangladeše įkurtame didžiuliame stovyklų tinkle surengė „Genocido atminimo dienos“ mitingus, minėdami penkerių metų sukaktį nuo tada, kai turėjo bėgti iš Mianmaro nuo kariuomenės puolimo.
2017 metų rugpjūtį apie 750 tūkst. daugiausia musulmonų mažumos atstovų kirto budistinio Mianmaro sieną, kad išvengtų puolimo, dėl kurio dabar JT teisme nagrinėjama svarbi genocido byla.
Šiuo metu beveik milijonas rohinjų, pusė iš jų jaunesni nei 18 metų, gyvena sukežusiuose nameliuose stovyklose, kuriose per musonines liūtis purvo takai nuolat virsta nuotekų upėmis.
Ketvirtadienį daugelyje stovyklų tūkstančiai žmonių surengė mitingus, laikydami plakatus, skanduodami šūkius ir reikalaudami galimybės saugiai grįžti į savo gimtąją Rachinų valstiją vakarų Mianmare.
„Šiandien yra diena, kai buvo nužudyti tūkstančiai rohinjų“, – su ašaromis akyse sakė jaunasis lyderis Maungas Sawyedollah, vadovavęs mitingui Kutupalonge – didžiausioje pasaulyje pabėgėlių gyvenvietėje.
„Tik rohinjai gali suprasti rugpjūčio 25-osios skausmą. Prieš penkerius metus šią dieną beveik milijonas rohinjų buvo priversti palikti savo namus. Šią dieną 2017 metais daugiau kaip 300 mūsų kaimų buvo sudeginti iki pamatų“, – sakė jis.
„Mes norime tik saugaus ir oraus sugrįžimo į tėvynę, – sakė kitas bendruomenės lyderis Sayedas Ullahas. – Deja, mūsų šauksmai liko neišgirsti. Tarptautinė bendruomenė nieko nedaro. Čia, stovyklose, vargstame brezentinėse ir bambukinėse pastogėse ir vos išgyvename iš pašalpų“.
Daugelis jų taip pat skandavo šūkius, reikalaudami panaikinti 1982 metų įstatymą, pagal kurį iš jų buvo atimta Mianmaro pilietybė, nes jie ten laikomi užsieniečiais.
„Stovyklos – tai kalėjimas“
Keli bandymai grąžinti rohinjus į tėvynę buvo nesėkmingi, nes jie atsisakė grįžti be saugumo ir žmogaus teisių garantijų.
Rohinjų bendruomenės lyderiai skundžiasi, kad saugumo padėtis Bangladešo stovyklose, apsuptose spygliuota viela, taip pat blogėja, o nuo 2017 metų nuo smurto žuvo mažiausiai 100 žmonių.
Dėl daugelio nužudymų kaltinama rohinjų sukilėlių grupuotė, taip pat narkotikų kontrabanda ir prekyba žmonėmis užsiimančios gaujos, kurios tarp daugybės nuobodžiaujančių jaunų vyrų stovyklose randa lengvų taikinių.
„Tai rohinjams skirtas kalėjimas. Per šiuos penkerius metus rohinjų gyvenimas pablogėjo“, – sakė vienas jaunas aktyvistas, atsisakęs nurodyti savo vardą ir pavardę bijodamas Bangladešo policijos keršto.
„Rohinjų parduotuvės buvo nugriautos. Turime gauti leidimą išeiti iš stovyklų, kad galėtume susitikti su savo giminaičiais. Jaučiamės nesaugūs dėl smurto ir vis dažniau pasitaikančių tikslingų žudynių“, – sakė jis.
Ketvirtadienį paskelbta organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) atlikta pabėgėlių apklausa parodė, kad stovyklose vis labiau trūksta higienos.
Stovyklose padaugėjo viduriavimo atvejų, odos infekcijų, pavyzdžiui, niežų. Dažnai pasitaiko gaisrų. Pernai per didžiulį gaisrą žuvo apie 15 žmonių, 560 buvo sužeista, o iki 10 tūkst. šeimų – daugiau kaip 45 tūkst. žmonių – buvo priverstos ieškoti pastogės kitur.
JT pabėgėlių reikalų agentūra paragino tarptautinę bendruomenę skirti daugiau lėšų.
Tačiau Bangladešo užsienio reikalų ministras A. K. Abdul Momenas teigia, kad vienintelis krizės sprendimas – „savanoriška ir tvari repatriacija“.
