Pasaulyje

2021.03.29 05:30

„Mes – ne bokso kriaušė“: nepaisydama kinų grasinimų, Lietuva rengiasi pripažinti genocidą

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.03.29 05:30

Praeitą savaitę Europos Sąjunga žengė istorinį žingsnį ir įvedė sankcijas Kinijai. Dėl to iš Pekino skriejo įžeidimai ir grasinimai, o atsakomųjų sankcijų sąraše atsidūrė ir 4 lietuviai. Tačiau tai gali būti tik pradžia – Seimas svarsto paskelbti, kad Kinija vykdo genocidą, ant plauko pakibo ir kritiškai vertinamas ES investicijų susitarimas.

Kinijos komunistų partija liepą ruošiasi pompastiškai minėti 100-ąsias įkūrimo metines. Valdant prezidentui Xi Jinpingui buvo dar labiau sustiprinta vienvaldės partijos kontrolė, sulaužyta tarptautinė sutartis su Jungtine Karalyste, garantavusi Honkongo autonomiją, dirbtinėse salose Pietų Kinijos jūroje įkurta dešimtys karinių bazių ir vis garsiau kalbama apie „Taivano susigrąžinimą“ karinėmis priemonėmis.

Vienintelis po Mao Zedongo savo vardą į Konstituciją įsirašęs Xi Jinpingas neslepia Kinijos ambicijų tapti dominuojančia pasaulio supergalybe, į tai Vakarai priversti reaguoti vis ryžtingiau. Šią savaitę Europos Sąjunga (ES) žengė istorinį žingsnį ir įvedė sankcijas 4 kinų pareigūnams ir vienai institucijai. Tokių veiksmų ėmėsi ir JAV, Jungtinė Karalystė bei Kanada.

Kol iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją Pekine ES ambasadorius klausėsi raginimų „suprasti savo klaidos mastą“ ir pasitaisyti, Kinija paskelbė atsakomąsias sankcijas 10 ES politikų ir 4 institucijoms – tarp jų 3 Lietuvos diplomatams ir Seimo narei. Komunistų partijos kontroliuojamame leidinyje „Global Times“ pasirodęs eksperto straipsnis ES veiksmus vadino silpnais.

„Kinija labai atidžiai seka, kas kiekvienoje šalyje atskleidžia kinų priešišką veiklą, Kinijos ambasados puola šiuos individus“, – LRT.lt sakė Čekijos analitinio Europietiškų vertybių saugumo politikos centro vadovas Jakubas Janda.

ES reakcija buvo griežta – Bendrijos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis Pekino sankcijas pavadino apgailėtinomis, Europos Parlamento (EP) vadovas Davidas Sassoli pareiškė, kad „ES nėra bokso kriaušė“, ir pažadėjo – Europa atsakys.

Kinijos ambasadoriams teko aiškintis Europos šalių užsienio reikalų ministerijose – juos iškvietė Lietuva, Prancūzija, Vokietija, Italija, Švedija, Belgija ir kitos valstybės, pasmerkusios „bereikalingą eskalaciją“.

Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying sankcijas prilygino europiečių imperialistiniams veiksmams 20 amžiaus pradžioje. „Kinija jau ne tokia kaip prieš 120 metų. Ir tenedrįsta niekas įžeidinėti Kinijos žmonių“, – grasino ji ir ragino Bendriją geriau sutelkti dėmesį į problemas namuose.

Kinų diplomatai smerkė europiečių veiksmus, tvirtindami, kad jie paremti melu, o ambasadorius Paryžiuje svaidėsi įžeidimais ir tviteryje prancūzų ekspertą išvadino „vagišiumi, pakvaišusia hiena“.

Pripažinsime genocidą?

Tiesioginio Kinijos pareigūnų spaudimo sulaukė ir Lietuvos Seimo nariai. Kaip LRT.lt nurodė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė, tiek ji, tiek kiti parlamentarai, Seimo valdybos nariai gavo „labai griežtus, kategoriškus, spaudimą darančius laiškus iš Kinijos ambasados“.

Į sankcijų sąrašą D. Šakalienė buvo įtraukta dėl to, kad yra viena iš Tarpparlamentinio aljanso dėl Kinijos įkūrėjų ir vadovių. Sankcijų sąraše atsidūrė ir Lietuvos atstovybėje prie ES dirbanti diplomatė Aušra Semaškienė bei jų abiejų sutuoktiniai.

Kinijos ambasados laiškai į Seimą ėmė keliauti po to, kai D. Šakalienė pasiūlė NSGK ir Užsienio reikalų komitetui parengti rezoliuciją apie Pekino vykdomą uigūrų ir kitų etninių mažumų genocidą Sindziango provincijoje.

Kinijos valdžios veiksmus prieš savo šalies piliečius Sindziango provincijoje genocidu įvardija Kanada ir JAV, Europos Sąjungoje – vieninteliai Nyderlandai.

„Tai, kad Lietuva jungiasi prie valstybių, kurios viena ar kita forma smerkia masinius, grubius žmogaus teisių pažeidimus, kurie, tikėtina, atitinka [Jungtinių Tautų] konvencijos dėl genocido dalis, akivaizdžiai padarė Kinijai poveikį“, – sakė parlamentarė.

Ji nurodo, kad Pekinas vykdo JT konvencijoje minimus genocidu laikomus veiksmus: sukelia rimtą fizinę ar psichinę žalą tam tikros grupės nariams; įveda priemones, kurios skirtos grupės žmonių gimstamumui kontroliuoti.

Kovo pradžioje JT nepriklausomų specialistų komanda nustatė, kad Kinijos valdžia Sindziange pažeidžia visus 50 Genocido konvencijos skirsnių ir „siekia visiškai sunaikinti“ šalyje gyvenančią musulmonų grupę.

„Ši globali jėga yra šio genocido architektė“, – sakė vienas iš tyrėjų.

D. Šakalienė nurodo, kad dabar valstybės koordinuoja savo veiksmus ir rengia bendrą atsaką. „Matome labai daug sistemingų [pažeidimų], mums turbūt sunku suvokti tą nusikaltimų žiaurumą ir mastą. Rezoliucijoje būtų nubrėžiamos tam tikros bendravimo su Kinija gairės – kas mums nepriimtina ir kokių principų neperlipsime. Tam tikros raudonosios linijos“, – LRT.lt sakė parlamentarė.

Dingstantys žmonės ir „perauklėjimas“

Pagal žmogaus teisių gynimo mechanizmą, vadinamą Magnickio įstatymu, ES įvedė sankcijas Kinijos pareigūnams ir vienai institucijai būtent dėl represijų prieš uigūrus.

„Tai simbolinės sankcijos, bet jos siunčia stiprų signalą, kad Kinija yra suprantama kaip priešiška peštukė, o ne bendradarbiauti norintis partneris. Visiškai aišku, Kinija nusprendė eskaluoti padėtį“, – sakė J. Janda.

Europos Parlamentas 2020-ųjų gruodį taip pat priėmė rezoliuciją dėl uigūrų prievartinio darbo ir represijų prieš juos Sindziange. JAV yra uždraudusi prekių, pagamintų Sindziange, importą dėl prievartinio darbo, dabar Kinijoje kritikuojamos kompanijos „H&M“, „Nike“, „Burberry“, „New Balance“ „Adidas“ kurios atsisakė pirkti regione užaugintą medvilnę, nes šioje pramonėje žmonės dirba per prievartą.

Kinija ilgai neigė kalinimo centrų egzistavimą, tačiau, kai pasaulyje paplito aptvertų stovyklų vaizdai, juos pripažino, pavadindama „perauklėjimo centrais“. Tai didžiausias sulaikymo stovyklų tinklas pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. D. Šakalienė pabrėžia – tai „koncentracijos stovyklos“.

„Kinija įsitikinusi, kad jau peržengė tą slenkstį ir yra sukaupusi pakankamai galios tarptautinėje erdvėje, kad galėtų visiškai ignoruoti susirūpinimą uigūrų padėtimi Sindziango provincijoje“, – anksčiau portalui LRT.lt teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas dr. Konstantinas Andrijauskas.

Atlikti nuodugnų nepriklausomą tarptautinį tyrimą ragina ir Tarpparlamentinis aljansas, kuris vienija 100 parlamentarų iš 19 Vakarų šalių.

Kinija atkakliai tvirtina, kad „Sindziangas yra puikus pavyzdys“ pažangos žmogaus teisių srityje, ir kvietė užsienio diplomatus apsilankyti regione. Tačiau kai ES ambasadoriai paprašė susitikti su iki gyvos galvos įkalintu uigūrų aktyvistu Ilhamu Tohti, kuriam EP yra skyrusi Sacharovo premiją, planuotas vizitas buvo įšaldytas.

„Jie reikalauja susitikimo su vienu pagal Kinijos įstatymus nuteistu nusikaltėliu, – padėtį komentavo kinų ambasadorius ES Zhangas Mingas – Tai nepriimtina, labai atsiprašau.“

D. Šakalienė atskleidžia, kad kovą Seime bus surengti specialūs klausymai, juose apie padėtį Sindziange pasakos tarptautiniai ekspertai, įkalintų žmonių artimieji.

„Kelių šalių parlamentai veiks kartu, norima labai aiškiai parodyti, kad mes nebūsime įbauginti. Tai pamatinės ES vertybės ir mes jas ginsime vieningai“, – sakė D. Šakalienė.

Lietuva dar 2019 metais buvo viena iš pusės ES narių, kurios pasirašė JT vyriausiajai už žmogaus teises atsakingai pareigūnei skirtą laišką, smerkiantį Pekino veiksmus. Tokios iniciatyvos taip pat sulaukė atsako – grupė Afrikos ir Azijos šalių, kur gausiai plūsta Kinijos investicijos, užstojo Pekiną. Kinija kartu su Rusija dabar yra ir JT Žmogaus teisių tarybos narės.

Tačiau J. Janda skeptiškai vertina galimybes uigūrų genocidą pripažinti visos ES lygiu: „Kadangi didžiosios valstybės (Vokietija, Prancūzija, Italija) bijo Kinijos ekonominių bausmių, jos bando reaguoti švelniai ir neliūdinti Kinijos. Mes tai vadiname silpna nuolaidžiavimo politika.“

Neliks ir sutarties

Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant Donaldui Trumpui, JAV įsivėlė į prekybos karą su Kinija ir ieškojo ES paramos. Tačiau ES lyderiai bei nacionalinių vyriausybių vadovai minėjo, kad Bendrija sieks tapti „strategiškai autonomiška“ ir ieškoti savo vietos didžiųjų galių varžybose.

Ekspertai jau kurį laiką pabrėžia, kad Kinija siekia skaldyti Vakarus ir pačią ES, todėl kuria įvairias bendradarbiavimo iniciatyvas, žada investicijas ir projektus. Dėl tokių ambicingų pažadų abejotinos naudos Lietuva vis skeptiškiau žvelgia į vadinamąjį 17+1 forumą, vienijantį Kiniją ir Vidurio Rytų Europos šalis. J. Jandos žiniomis, iš jo Vilnius jau nusprendė pasitraukti. Užsienio reikalų ministerija (URM) portalui 15min.lt to patvirtinti negalėjo, nors LRT.lt anksčiau rašė, kad Seimo URK pritarė pasitraukimui iš forumo. Estijos europarlamentaras, buvęs šalies kariuomenės vadas Riho Terras paragino Taliną taip pat trauktis iš šio formato. Be to, Lietuva rengiasi atidaryti ekonominę misiją Taivane, o Pekinas jau perspėjo, kad taip elgtis esą negalima.

Nemalonią reakciją sukėlė prieš pat Kalėdas pasirašytas ES ir Kinijos investicijų susitarimas, kurio itin siekė Vokietija ir Prancūzija. Tačiau dabar padėtis gali keistis. Trečiadienį J. Borrellis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sutarė atgaivinti Briuselio ir Vašingtono Kinijos forumą, jame aptarinės atsparumo, ekonomikos, žmogaus teisių, saugumo ir kitus klausimus.

„Kinijos atsakomieji veiksmai į sankcijas (...) sukūrė naują atmosferą, tikrai, sukūrė naują situaciją“, – pareiškė J. Borrellis.

Investicijų sutartis taip pat gali netapti realybe, mat jos dar neratifikavo Europos Parlamentas, o Kinijos paskelbtų sankcijų sąraše yra 5 EP nariai. Trys iš keturių didžiausių EP partijų jau pareiškė, kad sutartis bus svarstoma, tik kai Kinija atšauks sankcijas.

Ekspertų vertinimu, ši sutartis pirmiausia yra naudinga ES verslo gigantams, o Kinijai tai buvo simbolinė pergalė, tačiau dabar Briuselis negali nereaguoti į vertybių, kurias gina, pažeidimus.

„Sutarčiai EP bus nelengva, daug europarlamentarų tai laiko absoliučiu pralaimėjimu tiek ES, tiek Bendrijos piliečiams. Eskalacija iš Kinijos pusės viską tik pablogina“, – LRT.lt sakė J. Janda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt