Pasaulyje

2021.03.01 05:30

„Vašingtono pakalikai“: Baltijos šalys supykdė Kiniją

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.03.01 05:30

Lietuva vis įtariau žvelgia į Kinijos siūlymus bendradarbiauti, investuoti ir kurti draugiškus santykius. Ambicingi Pekino pažadai ima nuvilti ir kitas Vidurio Rytų Europos valstybes, tačiau Lietuvos diplomatiniai akibrokštai Pekinui neprasprūsta pro akis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir komunistų partijos pareigūnai žino Baltijos šalių istoriją. 2019 m. „The New York Times“ nutekintuose partijos dokumentuose apie represijas prieš uigūrus buvo iškalbinga detalė – mokydamas, kaip išlaikyti didelės ir etniškai skirtingos valstybės vienybę, Xi Jinpingas priminė Sovietų Sąjungos griūties istoriją. Esą vien ekonomikos kilimo nepakanka – juk Baltijos šalys pirmosios nusprendė pasitraukti iš sovietų imperijos.

Dabar Vilnius ir Talinas vėl priminė apie save Pekinui. Baltijos ir kelios kitos valstybės nusprendė į Pekino organizuojamą „17+1“ formato viršūnių susitikimą, kurį sukvietė pats Xi Jinpingas, siųsti ne prezidentus ar premjerus, o eilinius ministrus.

„Šiame susitikime Lietuvai svarbių sprendimų priiminėjama nebus. Prezidentas šiame susitikime nedalyvaus“, – agentūrai BNS sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Kinijos vadovai tikėjosi šalių prezidentus ir premjerus pompastiškai priimti Pekine, bet dėl pandemijos susitikimas vyko prie kompiuterių ekranų. Baltijos šalių ir kelių kitų valstybių gestas Kinijai pro akis neprasprūdo.

Naktį Kinijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Lietuvos ir Estijos ambasadorius pasiaiškinti, teigia Europos politikos analizės centro (CEPA) Vašingtone viceprezidentas Edwardas Lucasas. Tačiau sprendimai nesikeitė.

„Be jokios abejonės, vertinant iš Kinijos pusės, tai yra labai rimtas žingsnis“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Konstantinas Andrijauskas. – Bent kai kurie pareigūnai, tarkime [Kinijos] URM, Xi Jinpingo aplinkoje tai gali traktuoti kaip įžeidimą. Xi Jinpingas yra nepratęs, kad taip būtų elgiamasi. Jei jis sukviečia, tai dalyvauti turi visi.“

Negana to, Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pritarė siūlymui, kad Lietuva iš viso pasitrauktų iš „17+1“ formato. Anot komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio, buvo pritarta siūlymui, kad Lietuva orientuotųsi į demokratines regiono valstybes, kurios yra vienos labiausiai pažengusių pasaulyje.

„Kinija turi tikslų perimti strategines infrastruktūras įvairiose šalyse, (...) kam mums veltis į tas grėsmes ir jas paskui atrėminėti, aiškintis, kuri kompanija gali perimti mūsų duomenis“, – LRT.lt teigia Ž. Pavilionis. Anot jo, panašius žingsnius svarsto ir Estija, Latvija bei kelios kitos regiono valstybės, o vietoje to planuojama vystyti santykius su Taivanu čia atidarant Lietuvos ekonominę atstovybę.

Kinijos vartai į Europą virsta zombiu

Kinija inicijavo „16+1“ formatą dar 2012 metais, jis apima Rytų Europos ir Balkanų valstybes, kurių dalis priklauso ES. Prie jo prisijungus Graikijai, formatas apima valstybių grupę nuo Baltijos ir Viduržemio jūrų.

Viršūnių susitikimuose Kinijos lyderiai žadėjo investicijas į apleistas gamyklas, uostus, infrastruktūrą, kuri neįdomi Vakarų investuotojams, krovinių pervežimą geležinkeliais, ryšių technologijų plėtrą ir Kinijos rinkos atvėrimą šių šalių gamintojams. Regionas turėjo tapti Kinijos vartais į Europą.

„Pastarasis susitikimas Kinijai buvo nusivylimas. (...) Žadėtos Kinijos investicijos beveik nesimaterializavo“, – LRT.lt teigia Užsienio politikos tyrimų instituto (FPRI) Eurazijos programos direktorius Chrisas Milleris.

Tuo tarpu Slovakijos premjeras paskutinę akimirką sutiko dalyvauti susitikime, todėl Bratislava pasirašė žemės ūkio produktų prekybos susitarimą su Kinija ir į Azijos valstybę potencialiai galės tiekti daugiau avienos.

Xi Jinpingas susitikime žarstė naujus pažadus padaryti Vidurio Rytų Europą „pirmuoju regionu“ pasaulyje, kur veiktų ambicinga Kinijos „Juostos ir kelio iniciatyva“ (BRI). Tačiau konkrečių pažadų davė nedaug, o ir siūlomi nauji projektai sukėlė abejonių dėl prekių pervežimo per ES ir ne Bendrijos šalis, kur galioja skirtingos taisyklės.

„Realybė tokia, kad Kinija investavo daug mažiau, nei žadėjo“, – teigia Ch. Milleris.

Tai pabrėžia ir Ž. Pavilionis: „Investuojame pinigus, yra kažkokie keisti fondai, tačiau ekonominės grąžos iš to negauname. O ką gauname – tai ekonomines grėsmes ar net grėsmes mūsų saugumui. Ir tada patys bandome joms karštligiškai priešintis. Tai kam veltis į tai, kam tenka paskui priešintis.“

Pernai rugsėjį tyrėjai gavo nutekintą Kinijos įmonės „Zhenhua Data Information Technology“, kuri dirba su šalies žvalgybos tarnybomis, informaciją apie 2,4 mln. sekamų žmonių visame pasaulyje – visi jie susiję su „17+1“ formatu, tarp jų – ir virš 500 asmenų iš Lietuvos.

„Lūkesčiai, kuriuos galbūt turėjo dalis politinių ir ekonominių elitų Vidurio Europoje ar Baltijos šalyse, subliuško. Ir nėra prielaidų manyti, kad dabar štai Pekinas vėl sugrąžins dėmesį regionui ir staiga mus apipils aukso kalnais ir paleis medaus ir pieno upes. (...) Kilo labai didelis klausimas, ar praėjus 10 metų apskritai apsimoka dalyvauti formate, kuris kelia vis daugiau klausimų mūsų draugams, partneriams, sąjungininkams“, – teigia K. Andrijauskas.

Bendradarbiavimo formatas gali virsti dar vienu Kinijos „diplomatijos zombiu“ – šalies politinė kultūra neleidžia pripažinti klaidų ir apleisti nesėkmingų projektų, „The Diplomat“ rašo Rumunijos Azijos ir Ramiojo vandenyno tyrimų instituto viceprezidentė Andreea Brînză.

Tačiau Kinija nuo regiono nenusigręš. „Vien faktas, kad Kinija save jau įsivaizduoja kaip supervalstybę, automatiškai reiškia, kad jai svarbūs ir įdomūs yra praktiškai visi pasaulio regionai ir visos pasaulio valstybės. Kai tai pripažinsime, mums taps aiškesni Kinijos veiksmai“, – teigia K. Andrijauskas.

„Vašingtono pakalikai“

Kai Lietuva sausį oro uostuose uždraudė diegti kinų įmonės „Nuctech“ patikrinimo įrangą, Vyriausybės sprendimą, paremtą nacionaliniu saugumu, kritikavo Kinijos ambasada Vilniuje.

Įvykį nušvietė Kinijos komunistų partijos kontroliuojamas dienraštis „Global Times“. Jame cituojamas Kinijos mokslų akademijos narys teigė, kad Lietuva, „elgdamasi agresyviai su Kinija, siekia atsiduoti JAV“. Esą Baltijos šalys vis garsiau „platina Kinijos grėsmės“ naratyvą – taip vertinamos Baltijos šalių žvalgybų ataskaitos apie augantį kinų šnipinėjimo mastą regione.

Dauguma Vidurio Rytų Europos šalių jau yra pasirašiusios Susitarimo memorandumą su JAV dėl 5G ryšio saugumo, kuriuo faktiškai užkertamas kelias kinų gamintojų įrangą naudoti ryšių tinkluose, Rumunija ir Čekija atšaukė branduolinių jėgainių ir infrastruktūros projektų sutartis su kinų įmonėmis. Iš dalies ir dėl to, kad pralaimėjusios konkursus įmonės kreipiasi į teismus, taip stabdydamos projektų vykdymą.

Vašingtonas „rikiuoja savo pakalikus juodinti, pulti ir engti kinų kompanijas“, – praėjusią vasarą pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

Vidurio Rytų Europos šalims „pasirinkimo“ tarp Vakarų ir Kinijos nėra – visos regiono NATO valstybės supranta, kad jų saugumą užtikrina JAV.

„JAV ir toliau spaudžia sąjungininkus Europoje nesinaudoti (NATO) Aljansu dykai, tikintis, kad JAV viena pati pasipriešins Kinijai politine prasme, kol [europiečiai] gaus ekonominės naudos iš Pekino. Bideno administracija šią politiką tęs“, – įsitikinęs Ch. Milleris.

Tačiau ES nepriklausančiose Balkanų valstybėse kinų pėdsakas tampa vis pastebimesnis – Serbijoje neseniai kilo Xi Jinpingui padėką išreiškiantys plakatai, o ES narė Vengrija sutiko atidaryti Budapešte pirmąjį Kinijos universiteto padalinį.

Todėl kritika Pekinui iš ES valstybių sostinių aidi vis garsiau, o didžiosios Bendrijos narės yra nepatenkintos ir „17+1“ formate dalyvaujančiomis šalimis. „Kai kalbi su vokiečiais ar prancūzais, su kuriais tenka dirbti įvairiais klausimais, prašyti jų solidarumo ar dėl Baltarusijos, ar dėl Sakartvelo, Ukrainos, Rusijos, jie atsako: gerai, bet ką jūs darote tame formate tiesiai su komunistine Kinija?“ – teigia Ž. Pavilionis.

K. Andrijausko nuomone, tokia Vakarų Europos valstybių pozicija yra „nejautri“ – kritikuodamos naujų rinkų ieškančias šalis, didžiosios ES valstybės noriai prekiauja su Kinija. Bendra ES politika Kinijos atžvilgiu ir toliau lieka grįsta „pragmatiniais interesais“.

„Pamokyti tarsi reikia, pasiųsti signalus tarsi reikia, bet šiukštu nepernelyg agresyvius, nepernelyg aiškius. Kad matytųsi bendra tendencija, bet nepernelyg ryškūs status quo pokyčiai. Sakyčiau, tai galioja ir Kinijai, ir Rusijai“, – teigia VU TSPMI docentas.

Ž. Pavilionio nuomone, Lietuvai, kaip ir kitoms Vakarų valstybėms, reikės apsispręsti. „Gal mūsų interesas yra aiškiai pasakyti, kokioje pasaulio pusėje esame. Nebent norime tapti to autokratinio režimo Trojos arkliu vidury ES ar NATO. Atrodo, nenorime“, – teigia URK pirmininkas.