Pasaulyje

2021.02.25 13:29

Ištikimybė arba genocidas – niekas netikėjo, kad Kinija gali kalinti milijonus savo gyventojų

Lukas Kivita, LRT RADIJO laida „Pasaulio 5“, LRT.lt2021.02.25 13:29

Šiaurės vakarinėje Kinijos provincijoje įsikūrusi 12–14 mln. gyventojų turinti uigūrų tauta tapo sisteminių Pekino represijų taikiniu. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) represijas prieš uigūrus pavadino genocidu. LRT RADIJO kalbinti ekspertai sako, kad Kinija siekia šią tautą asimiliuoti, nevengdama pačių žiauriausių metodų.

O metodai tikrai žiaurūs. Tai ir įkalinimas perauklėjimo stovyklose, kur per prievartą diegiama komunistų partijos ideologija, ir naikinami religiniai ir kultūriniai tapatybės simboliai, ir net vykdoma prievartinė moterų sterilizacija.

Lyg to būtų maža, uigūrai Pekino yra atidžiai sekami dieną ir naktį, naudojant pažangiausias sekimo technologijas.

Tikroji švietimo centrų paskirtis

JAV tapo pirmąja valstybe, Kinijos valdžios represijas prieš uigūrų bendruomenes vakarinėje Sindziango provincijoje pavadinusia genocidu. Nors terminas, tiesiogine jo prasme, tarptautinėje bendruomenėje šiuo klausimu nėra dažnai vartojamas, įvairios diskusijos apie uigūrų padėtį Vakaruose intensyvėja.

Kanadoje, Otavoje, veikiančios nevyriausybinės uigūrų teises ginančios organizacijos „Uyghur Rights Advocacy Project“ („Uigūrų teisių gynimo projektas“ – LRT.lt) vadovas Mehmetas Tohtis sako, kad apie uigūrų represijas Kinijoje yra žinoma nuo seno, tačiau anksčiau jos tiek dėmesio tarptautinėje erdvėje nesulaukdavo.


„Maždaug 2016-aisiais Kinijos valdžia Rytų Turkestane, regione, kurį jie vadina Sindziango autonominiu regionu, pradėjo statyti koncentracijos stovyklas ir ten įkalino milijonus žmonių, – pasakoja M. Tohtis. – Stovyklas jie vadino profesinio mokymo centrais, švietimo transformacijos centrais. Kaip žinoma, Kinijos valdžia prigalvojo daugybę pavadinimų tam, kad nutylėtų ir pateisintų baisumus, kuriuos vykdo prieš uigūrus. Taip atsirado švietimo perauklėjimo centrai. Tačiau iš tiesų ten yra koncentracijos stovyklos.“

Atskleistas koncentracijos stovyklų tinklas

Nuo 2016-ųjų uigūrų organizacijos visame pasaulyje ėmė garsiai skambinti pavojaus varpais, tačiau didelė dalis tarptautinės bendruomenės to rimtai nepriėmė, sako pašnekovas, kuris pats yra uigūras.

„Tarptautinė bendruonenė sakė, taip, suprantame, kad uigūrai susiduria su problemomis, tačiau milijonus žmonių įkalinti neįmanoma. Jokia valstybė tokiems veiksmams nesiryžtų. Tuomet šiuo klausimu ėmė domėtis žurnalistai ir įvairūs nepriklausomi tyrėjai. Jie peržvelgė palydovų nuotraukas ir savo akimis pamatė, kad yra visas koncentracijos stovyklų tinklas!

Tuomet nutekėjo vidiniai Kinijos vyriausybės dokumentai. 2018-aisiais šis klausimas buvo iškeltas Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos diskusijoje. Jose pareikšta, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose gali būti iki milijono uigūrų. Ir tada pasaulis ėmė praregėti“, – toliau pasakoja nevyriausybinės uigūrų teises ginančios organizacijos vadovas.

Vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu, bet kokiu atveju, tai reiškia uigūrų, kaip atskiros ir subjektyvios autonomiškos etnolingvistinės grupės bendruomenės, eliminavimo tikslą.

Uigūrus vienijančios organizacijos visame pasaulyje, įskaitant ir tas, kurios veikia Europoje, šį klausimą kelia nuolat. Pasak M. Tohčio, šios organizacijos ir demaskavo Kinijos valdžios nusikaltimus. Tačiau, nepaisant to, tarptautinės bendruomenės požiūrį į Kiniją pakeisti yra gan sudėtinga.

„Vis dėlto, kai kuriose šalyse tarp žmonių buvo įprasta manyti, kad Kinija, būdama didelė ir galinga valstybė, kitus žmones ir teisės viršenybę gerbia. Tačiau tie žmonės realybės nepastebėjo. Dabar, kai nusikaltimai prieš uigūrus demaskuojami, tarptautinė bendruomenė pagaliau mato, koks iš tiesų yra Kinijos komunistų režimas.

Melaginga Kinijos istorija

Azijos regiono ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSMPI) docentas Konstantinas Andrijauskas neabejoja, kad uigūrams taikomos represijos yra užprogramuotos net jų gyvenamos teritorijos pavadinime.

Dabartinis regiono pavadinimas Sindziangas reiškia „Naujoji teritorija“ arba „Naujasis pasienis“. Vietinių gyventojų toks kiniškas naujadaras nėra mėgstamas. Istorinis šio regiono pavadinimas yra Rytų Turkestanas. Šį terminą daugiausia vartoja rusų tiurkologai, o dabar – uigūrų nepriklausomybės aktyvistai. Patys uigūrai šį regioną tradiciškai dar vadina Kurigaru.

Yra siekiama, kad uigūrai būtų patarnaujantys Kinijos interesams.

„Jau pačiame pavadinime slypi nemaža dalis regiono problematikos. Nepaisant to, kad oficiali Kinijos valdžios istoriografija teigia, kad regionas priklauso jiems nuo senųjų amžių, tūkstančius metų, tai nėra tiesa. Visa regiono kontrolė Kinijai priklausė tik iš dalies – mongolų ir mandžiūrų dinastijų laikotarpiu – tuo metu, kai pati Kinija nebuvo valdoma kinų“, – istorijos puslapius verčia K. Andrijauskas.

Rytų Turkestanas arba Sindziangas yra didžiausia pagal plotą provincija Kinijos liaudies respublikoje. Pasak K. Andrijausko, reikia nepamiršti ir fakto, kad uigūrų gyvenamas regionas yra svarbioje strateginėje vietoje.

Didelė dalis uigūrų supranta, kad jie nėra kinai, ir kad jie nelabai nori jais būti.

„Regione yra gausu gamtinių išteklių. Šis regionas taip pat ribojasi su septyneriomis ar aštuoneriomis, priklausomai nuo interpretacijų, užsienio valstybėmis, – sako Azijos regiono ekspertas. – Dėl visų šių priežasčių Pekinas laiko faktinės kontrolės įtvirtinimą Sindziange vienu iš savo prioritetinių uždavinių.“

K. Andrijauskas neabejoja, kad Pekinas imasi tokių drąstiškų priemonių neatsitiktinai. „Manyčiau, kad jų galutinis tikslas yra uigūrų asimiliacija – uigūrų pavertimas, sakykime, Kinijos bendrapiliečiais“, – tvirtina VU TSMPI docentas.

Siekia visiškos uigūrų asimiliacijos ir paklusnumo

Uigūrų tapatybė yra paremta dviem kertiniais aspektais, toliau tęsia K. Andrijauskas. „Pirmoji tapatybė yra etnolingvistinė – tai tiurkiškai kalbantys žmonės. Mažiausiai jų skaičiuojama 12 milijonų, tačiau greičiausiai jų yra arti 14 mln. Be šito, kitas svarbus tapatybinis elementas yra tikėjimas – jie išpažįsta sunitų islamą, – uigūrų tapatybinį paveikslą piešia pašnekovas. – Taigi, uigūrai yra musulmonai, uigūrai yra tiurkiškai kalbantys gyventojai, kurie savo istorijoje gali fiksuoti ne vieną bandymą kurti valstybingumą. Didelė dalis uigūrų supranta, kad jie nėra kinai, ir kad jie nelabai nori jais būti.“

Politologas tvirtina, kad Pekinas iš uigūrų siekia atimti kolektyvinės tapatybės atributus – pačius gyventojus paliekant fiziškai gyvus, tačiau paklusnius Kinijai. „Siekiama, kad jie būtų vartotojai, kad jie būtų darbininkai, – sako jis. – Kitaip tariant, yra siekiama, kad uigūrai būtų patarnaujantys Kinijos interesams.

Tai yra, sakykime, tokia orveliška tikrovė, kurią mes šiuo metu turime Sindziange.

Vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu, bet kokiu atveju, tai reiškia uigūrų, kaip atskiros ir subjektyvios autonomiškos etnolingvistinės grupės bendruomenės, eliminavimo tikslą. Jeigu prisiminsime tai, kad uigūrų yra virš 10 mln., pasaulyje jų daugiausiai yra Kinijos liaudies respublikos ribose, tai toks tikslas yra labai drakoniškas ir labai radikalus.“

Baisus dalykas yra tas, kad kinai šią logiką taiko 21 amžiaus kontekste ir tam naudoja vienas pažangiausių šiuo metu žmonijos sukurtų technologijų, tikina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas. „Tai ir sekimas, ir bioduomenų, DNR, rinkimas. Tai yra, sakykime, tokia orveliška tikrovė, kurią mes šiuo metu turime Sindziange“, – sako Azijos regiono ekspertas, VU TSMPI docentas Konstantinas Andrijauskas.

Visas pokalbis su M. Tohčiu ir K. Andrijausku apie sudėtingą uigūrų padėtį Kinijoje – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.