Pasaulyje

2020.11.24 16:59

ES ieško savo ateities – kodėl tik trečdalis lietuvių mano, kad jų balsas girdimas Bendrijoje?

LRT.lt2020.11.24 16:59

Pradėjus ruoštis Konferencijai dėl Europos ateities, aukštų Lietuvos politikų ir pareigūnų nuomonė sutapo – piliečiai nesijaučia įtraukti į debatus dėl Europos Sąjungos ateities ir tai turėtų keistis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje visai neseniai prasidėjo pasiruošimas Konferencijai dėl Europos ateities, tad siekdami išgryninti Lietuvos viziją apie Europos Sąjungos ateitį susibūrė Lietuvos ekspertai ir visuomenės veikėjai. Diskusijų, susijusių su Konferencija dėl Europos ateities, pradžia tapo Rytų Europos studijų centro (RESC) kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija organizuotas renginys „Mano Europa – ateitį kuriame kartu“, kurio metu aukšti šalies pareigūnai, politikai, kultūros atstovai, visuomenininkai, verslininkai dalijosi idėjomis, kokia linkme turėtų judėti Europa.

Šis renginys prasidėjo RESC direktoriaus Lino Kojalos moderuojama šalies pareigūnų ir politikų diskusija, kurios metu aptarti didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria europiečiai kurdami Europos Sąjungos ateitį pandemijos akivaizdoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visuomenė optimistiška, tačiau nesijaučia išklausoma

Atidarydamas renginį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad itin svarbu į diskusijas dėl Europos ateities įtraukti piliečius. „Turime sustiprinti europiečių ir jiems dirbančių institucijų ryšius,“ – teigė šalies vadovas. Šis aspektas vėliau buvo plačiai aptartas ir diskusijos metu.

Įvadinio Lietuvos piliečių apklausos apie Europos Sąjungos ateitį pristatymo metu jį parengusios VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas teigė, kad, „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuva jau ne vienerius metus pirmauja pagal piliečių pasitikėjimo Europos Sąjunga rodiklį (66 % 2019 m., 59 % 2020 m., atitinkamai I ir III vieta Europos Sąjungoje) ir pagal su Europos Sąjungos ateitimi susijusio optimizmo rodiklį (76 % 2019 m., 75 % 2020 m., III vieta Europos Sąjungoje).

Tačiau tik trečdalis lietuvių mano, kad jų balsas yra girdimas Europos Sąjungoje (rodiklis 12 % žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis).

Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad reikia tęsti diskusijų su gyventojais iniciatyvas, nes jos padeda didinti gyventojų įsitraukimą.

„Tai yra papildoma priemonė mažinti atstumą tarp Europos institucijų, politikos ir piliečių. Komunikacijos emocija – kitas svarbus aspektas. Reikia vengti kalbėti tik biurokratiškai, kalbant apie Europą būtina suteikti tam tikrą emociją, dvasią,“ – savo nuomonę pateikė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Diskusijos su piliečiais gali padėti išvengti ir gyventojų nuomonės paradoksų. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad pastebimas ryškėjantis kontrastas tarp Lietuvos piliečių palaikymo taikyti sankcijas teisės viršenybės principus pažeidžiančioms valstybėms ir oficialios Lietuvos pozicijos Lenkijos atžvilgiu.

Išsiskirianti piliečių ir politikų nuomonė

Diskusija atskleidė ir kitą svarbų aspektą, pagrindžiantį būtinybę organizuoti dialogus su piliečiais. K. Maniokas pastebėjo, kad kvalifikuotos daugumos balsavimo principo taikymas yra vienas iš klausimų, dėl kurio piliečių nuomonė aiškiai skiriasi nuo politikų nuomonės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lyginant Seimo priimtą nuostatų rinkinį dėl Europos Sąjungoje ateities ir piliečių apklausą, Lietuvos gyventojai yra gerokai entuziastingesni ir aiškiai pasisako už kvalifikuotos daugumos balsavimą dėl užsienio ir saugumo politikos.

Lietuvos gyventojai Europos Sąjungos atžvilgiu yra leidžiančio konsensuso (permissive consent) situacijoje – jie taip pasitiki Europos Sąjunga, kad suteikia jai carte blanche ir leidžia daryti daugelį dalykų.

A. Pranckevičius paaiškino, kad Europos Sąjunga yra kritikuojama dėl to, jog negali būti efektyvi, greita, ir už tai, kad jai trūksta principinės pozicijos. Tad Europos Komisija siūlo pradėti nuo simbolinių žingsnių – žmogaus teisių ir sankcijų klausimų, kai valstybės veto gali sustabdyti didžiosios daugumos valstybių narių norą principingai sureaguoti į tam tikrą žmogaus teisių pažeidimą pasaulyje.

Iššūkiai ir atsakomybės

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė įžvelgė iššūkį, kad piliečiai linkę teigiamai vertinti Europos Sąjungą dėl jos teikiamos materialinės paramos. Politikės teigimu, Lietuva turėtų keisti tokį mąstymą ir būti ne tik naudos gavėja, bet ir donore, ypač vystomojo bendradarbiavimo srityje.

Lietuva sėkmingai pasikeitė iš diktatūrinės valstybės į demokratinę ir subrandino daug puikių valstybių tranzito ekspertų. Dėl to Lietuvos vaidmuo konsultacijų metu ir finansinis indėlis vystomojo bendradarbiavimo srityje galėtų būti ypač svarbūs ateities Baltarusijoje, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Europos Sąjungos viduje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Asta Skaisgirytė, prezidento vyriausioji patarėja ir Užsienio politikos grupės vadovė, kalbėdama apie iššūkius Europos Sąjungos užsienio politikoje, išskyrė klausimus, susijusius su kaimynine Baltarusija.

A. Skaisgirytės manymu, Lietuva yra svarbi ir turėtų siekti išlaikyti lyderystę rugpjūtį kilusių įvykių kontekste. Patarėja taip pat pabrėžė, kad vietos nesaugiai elektros energijai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nėra. Tad uždavinys Lietuvos diplomatijai ir Vyriausybei – nesaugios elektros patekimo į Europos Sąjungos rinką užkardymas.

Ryškėjant nuomonių dėl Europos Sąjungos iniciatyvų skirtumams tarp Lietuvos piliečių ir valstybės vadovų bei stebint svarbų Lietuvos vaidmenį tarptautinėje politikoje, dialogai su piliečiais ir visuomenės švietimas Europos Sąjungos klausimais taps pagrindu siekiant išsigryninti, kokia linkme turėtų eiti Europa ir koks Lietuvos vaidmuo šiame kelyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.