Pasaulyje

2020.09.16 09:37

EK vadovė: Europos Sąjunga yra Baltarusijos žmonių pusėje, režimo atsakas yra gėdingas

skaitė pirmąjį metinį pranešimą; atnaujinta 12.54
LRT RADIJAS, LRT.lt, ELTA, BNS, LRT TELEVIZIJA2020.09.16 09:37

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje trečiadienį skaito pirmąjį metinį pranešimą. Iš pradžių daug dėmesio skyrusi ekonomikai, atsigavimui nuo pandemijos ir kovai su klimato kaita, EK vadovė kritikavo žmogaus teises pažeidžiančias valstybes ir sakė, kad ES yra protestuojančių Baltarusijos žmonių pusėje.

Kalbą U. von der Leyen pradėjo sovietų disidento Andrejaus Sacharovo žodžiais apie tikėjimą žmogaus protu ir proto paslaptinga galia.

Europa pagalbą teikia tyliai

EK vadovė priminė, kad pandemijos įkarštyje užsienio veikėjai bandė destabilizuoti padėtį ir pakirsti pasitikėjimą Europos bei nacionalinėmis institucijomis skleisdami dezinformaciją, melą, tačiau konkrečių valstybių ji neminėjo.

„Mes nesiekiame propagandos, mes ištiesėme pagalbos ranką ir norime pirmieji padėti tiems, kuriems to reikia“, – teigia U. von der Leyen, vardindama Sudanui, Venesuelai ir kitiems suteiktą pagalbą.

EK vadovė atsako norintiesiems glaudesnių ryšių su Rusija: Navalno apnuodijimas nebuvo pirmas atvejis

Ji taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose yra vienintelis efektyvus kelias, tačiau didelės valstybės šias organizacijas naudoja savo tikslams, tad reikia siekti pokyčių stiprinant šias organizacijas.

„Todėl aš noriu, kad ES imtųsi iniciatyvos reformuodama Pasaulio sveikatos organizaciją ir Pasaulio prekybos organizaciją“, – teigia EK vadovė.

Kalbėdama apie santykius su Kinija, U. von der Leyen priminė, jog ES laiko šią komunistinę valstybę derybiniu partneriniu, ekonominiu konkurentu ir sisteminiu varžovu. Anot jos, Kinijos valdžia dar turi daug ką nuveikti, kad būtų užtikrinta lygiavertė galimybė Europos verslui veikti Kinijos vidaus rinkoje.

„Taip, Europoje taip pat yra problemų. (...) Bet mes neengiame tų, kurie turi kitokią nuomonę, mes nepersekiojame savo kritikų. Mes visus klausimus esame pasirengę aptarti atvirai. Todėl mes turime teisę bausti žmogaus teisių pažeidėjus, nesvarbu, ar teisės būtų pažeidžiamos Honkonge, ar tai būtų pažeidžiamos uigūrų teisės“, – sakė EK vadovė.

Ji paragino ES nares būti drąsias ir pereiti prie daugumos principo sprendžiant dėl tarptautinių santykių ir žmogaus teisių pažeidimo.

U. von der Leyen atskleidė, kad Komisija žada parengti Europos Magnickio akto siūlymą, kai individualios sankcijos yra įvedamos už žmogaus teisių pažeidimus Rusijos pareigūnams.

„Noriu garsiai ir aiškiai pasakyti, Europos Sąjunga yra Baltarusijos žmonių pusėje. Mus visus sujaudino nepaprastas taikių protestuotojų ryžtas ir drąsa, moterų, išėjusių į gatves, drąsa. Rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Brutalus Vyriausybės atsakas buvo gėdingas“, – sakė U. von der Leyen.

„Kas pasisako už glaudesnius ryšius su Rusija, aš galiu pasakyti, kad A. Navalno apnuodijimas panaudojant chemines medžiagas nebuvo pirmasis atvejis“, – sakė EK vadovė, primindama pasikėsinimus Sakartvele ir Jungtinėje Karalystėje. – Matome, kad Rusija kišasi į rinkimus visame pasaulyje ir šis elgesys nesikeičia. Ir jokiais dujotiekiais neįmanoma šio fakto paveikti.“

U. von der Leyen taip pat kritikavo Turkiją, kad šalis tolsta nuo Europos Sąjungos, ir dėkojo Ankarai už pabėgėlių priėmimą. „Tačiau tai nereiškia, kad Turkija gali pažeidinėti savo kaimynų teises“, – apie Turkijos ir Kipro bei Graikijos konfliktą dėl išteklių Viduržemio jūroje sakė EK vadovė. Anot jos, padėties deeskalacija yra naudinga visiems.

„Mes turime aštriau reaguoti į įvykius pasaulyje, todėl turime stiprinti savo partnerystę su sąjungininkais ir draugais“, – teigia EK vadovė. Ji pabrėžia, kad ES ne visada pritaria Baltųjų rūmų politikai, bet turi bendrą politiką ir vertybes, Europa, pasak jos, yra pasiruošusi kurti naują transatlantinę darbotvarkę.

Komisijos vadovė kritikavo Jungtinės Karalystės Vyriausybės idėją sulaužyti pasirašytą „Brexito“ susitarimą, nes tai pakenktų visoms pusėms ir mažintų pasitikėjimą bet kokiomis sutartimis ateityje.

„Su kiekviena praeinančia diena tikimybė laiku pasiekti susitarimą tikrai pradeda nykti“, – teigė U. von der Leyen, skaitydama metinį pranešimą.

„Derybos visada yra sudėtingos, ir mes prie to esame pripratę. Bet derybose nėra tokios pažangos, kokios mes norėtume. Ir tai mums palieka labai mažai laiko“, – pridūrė pirmininkė.

„Rusija ir Baltarusija susilaukė dėmesio ir tai iš tiesų yra reikšminga. Pažymėtina, kad Rusijos elgesys nesikeičia, tai nėra vienetiniai atvejai, netgi ir nuodijimo atvejai kaip A. Navalno. Turbūt galima spėti, kad tol, kol Kremlius veiks, kils rizika, kad tai gali kartotis ir ateityje.

Buvo labai trumpa simboliška frazė apie vamzdį. Kad jokie vamzdžiai šitos situacijos, Kremliaus elgesio, ko gero, nepakeis. Šiuo atveju ir šiokia tokia kritika Rusijai, ir šioks toks įgėlimas turbūt Vokietijos Vyriausybei, iš kurios Ursula von der Leyen atvyko į Komisiją. Visi puikiai suprantame, kad kalbama apie „Nord Stream 2“ projektą ir jo tolimesnę ateitį, kuri priklauso pirmiausia nuo sprendimų Berlyne.

Taip pat labai svarbu, kad turbūt buvo pirmą kartą aiškiai ir akivaizdžiai paminėtas Europos Sąjungos Magnickio aktas. ES taikysis į tuos asmenis, kurie trečiosiose šalyse pažeidinėja žmogaus teises, kad tai yra bendra politika, ne tik atskirų valstybių nacionaliniai teisės aktai. Tai turbūt rodo, kad EK vadovės požiūris į Rusiją yra realistiškas, neturintis iliuzijų, kad artimiausiu metu su Kremliumi santykiai gali staigiai pasitaisyti“, – LRT TELEVIZIJAI kalbą komentavo Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius LRT TELEVIZIJAI sakė, kad buvo teisingai pasakyta, jog ES reikia mechanizmo, kuris veiktų greičiau visų žmogaus teisių pažeidimų atvejais: ar tai būtų Maskvoje, ar tai būtų Honkonge, ar tai būtų Minske.

Anot jo, bėda – vienbalsiškumas Taryboje. „Tai, kad užsienio politika ir užsienio gynybos politika vis dar labai stipriai yra valstybių rankose, tad net jeigu ir labai norėtų EK įvesti sankcijas, ji to negali padaryti. Tai vienbalsiškas valstybių narių sprendimas. Sankcijos paruoštos labai seniai dėl Baltarusijos, sprendimai iš principo priimti valstybės vadovų lygmeniu ir tai, kad jų vis dar nėra, tai yra būtent valstybių narių užsienio reikalų ministrų nesutarimo objektas“, – aiškina A. Pranckevičius.

Jo teigimu, tai rodo, kad reikia fundamentaliai keisti šią sistemą, todėl siūloma atsisakyti vienbalsiškumo ir pereiti prie kvalifikuotos daugumos sprendimo priėmimo sprendžiant sankcijų ir žmogaus teisių pažeidimų klausimus. Tai reikštų, anot jo, kad užtektų daugumos valstybių narių pritariant ir nė viena valstybė negalėtų vetuoti visiems svarbaus sprendimo.

Buvimas savimi – ne ideologija

U. von der Leyen pareiškė, kad vadinamosioms zonoms be LGBT „nėra vietos mūsų Sąjungoje“, taip netiesiogiai pakomentuodama kai kurių Lenkijos miestų sprendimą pasiskelbti „zonomis be LGBT ideologijos“.

„Nenuilsdama kursiu lygybės sąjungą. Sąjungą, kurioje gali būti, kas esi, ir mylėti, ką nori, be baimės būti apkaltintas ar diskriminacijos“, – metiniame pranešime teigė U. von der Leyen.

„Todėl, kad buvimas savimi nėra tavo ideologija. Tai tavo tapatybė. Niekas negali to atimti. Noriu pasakyti visiškai aiškiai – zonos be LGBTQI yra zonos be žmogiškumo. Joms nėra vietos mūsų Sąjungoje“, – sakė EK pirmininkė.

Virtinė Lenkijos miestų pasiskelbė „zonomis be LGBT ideologijos“, o prezidentas Andrzejus Duda kovą už lygybę palygino su komunizmu dėl neva nacionalinėms Lenkijos vertybėms LGBT žmonių keliamos grėsmės.

Briuselis jau anksčiau pasmerkė tokią poziciją, tačiau U. von der Leyen buvo dar griežtesnė ir pažadėjo raginti ES valstybes nares pripažinti homoseksualių porų kitose ES šalyse įsivaikintus vaikus. „Jei esate tėvai vienoje šalyje, esate tėvai visose šalyse“, – sakė ji.

Lydima europarlamentarų plojimų, U. von der Leyen taip pat pakartojo pažadą kovoti su rasizmu. „Neapykanta yra neapykanta – niekas neturėtų su ja susidurti“, – teigė ji ir žadėjo naudoti ES biudžeto lėšas kovai su diskriminacija darbe, būsto rinkoje ir sveikatos apsaugos sistemoje.

„Gerinsime švietimą ir gilinsime žinias apie istorines, kultūrines rasizmo priežastis. Kovosime su nesąmoningu šališkumu, kuris egzistuoja žmonėse, institucijose ir net algoritmuose. Taip pat paskirsime pirmąjį Komisijos istorijoje kovos su rasizmu koordinatorių, kad užtikrintume šios srities darbus ir dirbtume tiesiogiai su žmonėmis, pilietine visuomene ir institucijomis“, – teigė U. von der Leyen.

Dėmesys sveikatai ir ekonomikai

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares kurti stipresnę sveikatos apsaugos sąjungą ir pažadėjo biomedicinos tyrimų agentūrą bei pasaulinį viršūnių susitikimą.

Per pirmąjį savo metinį pranešimą U. von der Leyen kalbėjo, kad koronaviruso pandemija parodė glaudesnio bendradarbiavimo būtinybę.

„Europos žmonės vis dar kenčia“, – sakė ji.

„Man visiškai akivaizdu – mums reikia kurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą, – pažymėjo EK vadovė. – Mums reikia stiprinti savo pasirengimą krizėms ir sienų nepaisančių grėsmių sveikatai valdymą.“

Kreipdamasi į Europos Parlamentą, U. von der Leyen sakė, kad Europos Komisija stengsis sustiprinti Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC).

Ji taip pat paskelbė, kad kuriama nauja agentūra moderniems biomedicinos tyrimams BARDA.

EK pirmininkė pažadėjo kitais metais drauge su Italijos premjeru Giuseppe Conte ir Didžiojo dvidešimtuko (G-20) pirmininke Italija sušaukti pasaulinį viršūnių susitikimą sveikatos apsaugos klausimais. Jo metu būtų pasidalyta koronaviruso krizės patirtimi.

„Tai parodys europiečiams, kad mūsų Sąjunga saugo visus“, – sakė ji.

Sveikatos apsaugos politika išlieka ES valstybių narių atsakomybė. Nors Briuselis bandė koordinuoti bloko atsaką į pandemiją, šalys taikė labai įvairias karantino ir sienų apsaugos priemones.

Anot jos, dabar Europai atėjo metas, kai turi už savęs palikti trapumą ir žengti link naujo Bendrijos gyvybingumo.

„Pastaraisiais mėnesiais mes iš naujo atradome vertę to, kas mus visus vienija. Mes paaukojome dalį savo asmens laisvės kitų labui“, – teigė EK vadovė.

RESC vadovas L. Kojala LRT TELEVIZIJAI sako, kad Bendrija yra daug geriau pasiruošusi antrajai koranaviruso pandemijos bangai.

„Jau per pirmąją bangą matėme tą reakciją, kuri perėjo iš visiško susikoncentravimo į nacionalinius interesus į supratimą, kad po vieną šios bėdos neišspręsime. Taigi ne tik daugybė naujų instrumentų sukuriama, ne tik koordinuojama vakcinos, bendros sveikatos apsaugos politika, bet atsiranda daugiau lėšų visoms šioms iniciatyvoms įgyvendinti.

Tai šiuo atveju turime kalbėti ne tik apie COVID-19 pandemiją, bet ir apie panašias, deja, grėsmes, kurių artimiausioje ateityje, anot mokslininkų, galime turėti ir daugiau. Tai Europa tikrai yra geriau pasiruošusi“, – tvirtina L. Kojala.

EK atstovybės Lietuvoje vadovo A. Pranckevičiaus nuomone, U. von der Leyen pasisakymai apie medicinos darbuotojų įdirbį pandemijos metu yra asmeniški.

Europa turi pasikeisti

Anot U. von der Leyen, ES turi ir planą, ir investicijas, kad galėtų pasikeisti. Ji atskleidė, kad ateinančiais metais ES dėmesį turi skirti kelioms pagrindinėms sritims.

Pirmasis prioritetas – padėti vieni kitiems išgyventi šį periodą, teikti pagalbą sunkiau atsigaunančioms Bendrijos narių ekonomikoms.

„Dėl mūsų unikalios socialiai orientuotos rinkos ekonomikos Europa tai gali pasiekti. Humaniška ekonomika apsaugo mus nuo didžiųjų pasaulio blogybių: ligų, nesėkmės ar nedarbo“, – sakė EK vadovė.

U. von der Leyen pabrėžė, kad pandemija dar neišsikvėpė, todėl ES turi su ja kovoti vieningai.

„Europa nuveikė daugiau nei bet kada anksčiau, kai užsidarė sienos, mes atidarėme žaliuosius koridorius prekėms. (...) Kai europiečiai buvo įstrigę įvairiuose žemės kampeliuose, Europa juos parvežė atgal“, – vardija EK vadovė. Ji akcentuoja, kad ES narės dalijosi medicininiu inventoriumi, gydė kaimyninių šalių piliečius.

„Man yra absoliučiai aišku, kad turime kurti stipresnę Europos sveikatos apsaugą. Dabar laikas tai daryti“, – teigė EK vadovė.

Ji pasiūlė padidinti finansavimą „Europe4Health“ programai, pasak jos, prie to prisidės ir Europos Parlamentas, jis turėtų pakoreguoti daugiamečiame biudžete Europos Vadovų Tarybos numatytus lėšų apkarpymus, teigė U. von der Leyen.

Kitas žingsnis – EK vadovė siūlys suteikti daugiau galių Europos vaistų ir ligų agentūrai, kuri būtų atsakinga už naujus pažangius tyrimus, užtikrintų pasirengimą reaguoti į ligų protrūkius, kauptų farmacijos produktų atsargas.

Šie klausimai turėtų būti aptarti ir Europos Sąjungos ateities konferencijoje.

EK vadovė taip pat pažadėjo ateinančiais metais surengti pasaulinio lygio sveikatos pareigūnų susitikimą Italijoje, kuri pirmininkaus Europos Tarybai.

U. von der Leyen priminė EK sukurtą „Sure“ programą, kuri turėtų apsaugoti darbuotojus ir jų įgūdžius, kad krizių akivaizdoje nedidėtų nedarbo lygis.

„Europai pavyko išvengti masinio nedarbo, kuris ištiko kitus pasaulio regionus, nes net 40 mln. žmonių kreipėsi pagalbos pagal trumpalaikės pagalbos schemas ir gaus išmokas iš „Sure“ programos fondų“, – sakė EK vadovė.

Ji pridėjo, kad Komisija teiks pasiūlymą narėms dėl minimalaus atlyginimo sistemos kūrimo, nes kai kuriose šalyse atlyginimas neužtikrina galimybės gyventi oriai.

„Aš remiu kolektyvinių susitarimų variantą ir manau, kad reikia laikytis nacionalinių kompetencijų tradicijų“, – sakė EK vadovė. Ji pabrėžė, kad valstybės narės turi susiderėti su darbuotojais dėl minimalių atlyginimų.

Antras pažadas – kad socialiai orientuota ekonomika užtikrintų stabilumą. EK leido lanksčiai naudoti fondų lėšas, taikė išimtis narėms, ECB ėmėsi ryžtingų veiksmų, ES institucijos peržiūrėjo biudžetą.

„Pirmą kartą šiais išskirtiniais laikais Europa sukūrė savo bendrąsias priemones, kad jos papildytų nacionalinius fiskalinius saugiklius“, – apie ES pagalbą koronaviruso krizėje teigė U. von der Leyen.

Trečias pažadas – galimybės. „Pandemija priminė dalykų, kuriuos gal buvome pamiršę arba laikėme savaime suprantamais, – kaip susijusios yra mūsų ekonomikos, kokį svarbų vaidmenį mūsų gerovei ir darbui vaidina vidaus rinka“, – teigė EK vadovė.

Todėl, anot U. von der Leyen, Europa turi sumažinti kliūtis, biurokratiją, atkurti žmonių laisves, tarp jų ir laisvą judėjimą Šengeno erdvėje.

U. von der Leyen skelbia planus apsibrėžti ambicingesnį klimato tikslą ir šiltnamio dujų išmetimą iki 2030 m. mažinti mažiausiai 55 proc.

„Suprantu, kad šio rodiklio didinimas nuo 40 proc. iki 55 proc. vieniems pasirodys per griežtas, kitiems – per mažai griežtas“, – metinio pranešimo metu sakė EK pirmininkė.

„Vis dėlto poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad ekonomika ir pramonė gali su tuo susidoroti“, – tvirtino ji.

Atgaivinimo planai turėtų ne tik padėti išbristi iš ekonominės krizės, bet ir sukurti kitokią Europą. Anot A. Pranckevičiaus, svarbus akcentas – pirmininkės noras, kad ES gerokai padidintų savo ambicijas iki 2030 m. klimato kaitos mažinimo srityje ir ne 40, bet 55 proc. CO2 emisijų skaičių. Tai didžiulė ambicija, kurios prašė, reikalavo ne tik Europos Parlamentas, bet ir daugelis aplinkosaugos organizacijų“, – sako A. Pranckevičius.

EK vadovė žada iki vasaros peržiūrėti su klimatu ir energetika susijusius planus, padidinti taršos leidimų kainą, auginti energetinį efektyvumą, reformuoti energetikos mokesčių sistemą.

„Europos žaliojo susitarimo misija yra platesnė nei taršos mažinimas. (...) Ji susijusi su modernios Europos Sąjungos ekonomikos ir visuomenės kūrimu“, – sakė U. von der Leyen. Pasak jos, kartu bus keičiamas vartojimo modelis.

„Turime pakeisti savo gyvenimo būdą, darbo metodus, keliavimą“, – teigė EK vadovė.

„Norime kurti pasaulį, kuriame būtų mažiau taršos, skatinamas konkurencingumas, kuriamos geros darbo vietos ir geros kokybės gyvenimas“, – teigė ji.

U. von der Leyen dėmesio taip pat skyrė e. tapatybės ir duomenų apsaugai, žadėdama, kad ateityje visi europiečiai galės naudotis bendra e. tapatybės sistema. Ji taip pat pabrėžė, kad greitasis interneto ryšys turi būti pasiekiamas visiems europiečiams visuose regionuose – tai galėtų padėti pritraukti gyventojų ir investicijų ir taip atgaivinti regionus.

Savo kalbą U. von der Leyen baigė žodžiais „Tegyvuoja Europa!“, juos lydėjo europarlamentarų plojimai.

Metinį pranešimą tiesiogiai transliavo LRT RADIJAS ir TELEVIZIJA.