Švedijos parlamentas pirmadienį priėmė įstatymą, leidžiantį valdžios institucijoms dėl netinkamo elgesio, pavyzdžiui, nesumokėtų skolų, nelegalaus darbo ar ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis, panaikinti imigrantams išduotus leidimus gyventi šalyje, praneša „Reuters“.
Šis įstatymas, taikomas ne tik šiuo metu nagrinėjamoms paraiškoms dėl leidimų, bet ir atgaline data jau išduotiems leidimams, buvo priimtas dešiniųjų vyriausybei ir ją remiančiai partijai – nacionalistinių pažiūrų „Švedijos demokratams“ siekiant iki rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų platesniu mastu sugriežtinti imigracijos taisykles.
Opozicija ir žmogaus teisių gynimo organizacijos kritikuoja šį įstatymą, vadindamos jį despotišku, nes sprendimai būtų priimami dėl elgesio, kuris nėra laikomas nusikalstamu.
„Įgyvendinant įstatymą dėl gero elgesio, žmonės nežino, kokie veiksmai ar pasakymai gali būti panaudoti prieš juos“, – teigiama Stokholme įsikūrusios organizacijos „Civil Rights Defenders“ pareiškime.
„Jis kenkia teisinei valstybei ir lygybės prieš įstatymą principui“, – pridūrė žmogaus teisių aktyvistai.
Vyriausybė, 2022 m. rinkimus laimėjusi žadėdama sumažinti imigraciją ir griežtai kovoti su nusikalstamumu, yra pareiškusi, kad netinkamai besielgiantys ar nusikaltimus padarę asmenys šalyje nėra pageidaujami.
Įstatyme nėra konkrečiai nurodyta, kokie elgesio atvejai laikomi nepriimtinais, tačiau vyriausybė paminėjo nesumokėtas skolas, vengimą mokėti mokesčius, nusikalstamumą ir ryšius su ekstremistinėmis organizacijomis. Leidimus peržiūrėti pavesta Migracijos agentūrai, o sprendimus galima apskųsti migracijos teismui.
„Nė vienas, kuris nesistengia elgtis teisingai, neturėtų tikėtis, kad galės čia pasilikti“, – kovo mėnesį pateikdamas šį įstatymo projektą sakė migracijos ministras Johanas Forssellas.
