Lietuvos bankas iki 2,7 proc. sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, o infliacijos rodiklio prognozės nekeitė. Kainos šiais metais turėtų augti 5,1 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomika šiemet augs 2,7 proc., 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2 proc., o 2028 m. vėl paspartėti iki 3,3 proc.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pagal bazinį scenarijų Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 2,7 proc., o infliacija siekti 5,1 proc.
- Lietuvos bankas sudarydamas prognozę nevertino galimo JAV ir Irano susitarimo.
- Pagal niūriausią scenarijų, šalies ekonomika šiemet augs 2,6 proc., o infliacija sieks 6,1 proc.
- Šalies gyventojų finansinė padėtis gerėja, tačiau jų nuotaikos dėl ekonomikos yra suprastėjusios, sako G. Šimkus.
Palyginti su balandžio mėn., šių metų augimo prognozė sumažinta 0,4 proc. punkto. Tai lėmė prasti pirmųjų trijų šių metų mėnesių ekonomikos rezultatai. Per pirmąjį ketvirtį šalies ekonomika susitraukė -0,3 proc.
„Visgi, reikia pažymėti, kad pirmojo ir kitų ketvirčių duomenys yra peržiūrimi. Neretai būna taip, kad skaičiai peržiūrimi ir į didesnę pusę. Kitaip tariant, pirmasis ketvirtis nekeičia mūsų ekonomikos vertinimo, bendro vaizdo. (...) Jei nenutiks nieko netikėto, ekonomika ir toliau turėtų sparčiai augti“, – trečiadienį, pristatydamas ekonomines prognozės, sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Šiuos ekonominio aktyvumo svyravimus labiausiai veiks atsiradusi galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų ir dėl to padidėsiančios gyventojų disponuojamosios lėšos. Numatoma, kad šiais metais nemenką atsiimtų lėšų dalį namų ūkiai išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti, taip spartindami ekonomikos augimą.
Metinės infliacijos prognozės, lyginant su balandžio prognozėmis, Lietuvos bankas nepakeitė. Tebetvyrant įtampai ir neapibrėžtumui Artimuosiuose Rytuose, o energijos išteklių kainoms vis dar esant padidėjusioms, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 5,1 proc., o kai kuriais šių metų mėnesiais metinė infliacija gali būti ir didesnė.
2027 m. vidutinė metinė infliacija sumažės iki 3 proc., o 2028 m. iki 2,6 proc.
Visgi, G. Šimkus pažymėjo, kad prognozės sudarytos nevertinant galimo JAV ir Irano susitarimo.
Pagal labai nepalankų scenarijų infliacija galėtų šoktelėti virš 6 proc.
Lietuvos bankas taip pat sudarė ir labai nepalankaus scenarijaus ekonomikos prognozę, jei JAV ir Iranui nepavyktų susitarti, o karas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų.
Jei taip nutiktų, tuomet Lietuvos ekonomika šiais metas augtų 2,6 proc., 2027 m. vos 1,3 proc., o 2028 m. – 2,7 proc.
Tuo tarpu infliacija šiemet pagal nepalankiausią scenarijų galėtų šoktelėti iki 6,1 proc., 2027 m. iki 5,3 proc., o 2028 m. – 3,6 proc.
Pagal tą patį labai nepalankų scenarijų 2026–2028 m. naftos kaina galėtų būti 51 proc. didesnė (palyginus su minimo laikotarpio naftos kaina pagrindiniame scenarijuje), maisto žaliavų kainos išaugti 17 proc.
Gyventojų lūkesčiai dėl ekonomikos prastėja
G. Šimkus akcentavo, kad, nors šalies gyventojų finansinė padėtis yra gera, jų nuotaikos yra suprastėjusios.
Vertinant istoriškai, šalies gyventojų lūkesčiai dėl ekonominės situacijos per ateinančius 12 mėn., yra prasčiausi per pastaruosius keletą metų.
„Tai nestebina. Išaugo ir kainos, išaugo geopolitinis neapibrėžtumas. Žmonės atsargiau vertina ekonomikos perspektyvas. (...) Tokia reakcija yra natūralus dalykas. Panašią reakciją mes matėme ir ankstesnių sukrėtimų metu“, – pažymi G. Šimkus.
Visgi, jo teigimu, gyventojų ekonominė situacija gerėja.
Nepaisant visų išaugusių rizikų, darbo užmokestis toliau sparčiai auga. Gyventojų perkamoji galia, nors ir lėčiau, bet didėja
G. Šimkus
„Nepaisant visų išaugusių rizikų, darbo užmokestis toliau sparčiai auga. Gyventojų perkamoji galia, nors ir lėčiau, bet didėja. Tai leidžia tikėti, kad tos niūresnės nuotaikos nebūtinai persiduos vartojimui“, – sako Lietuvos banko vadovas.
