Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas parodė, kad šalies krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia patikimai, tačiau ją dar reikia tobulinti, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Sistema veikia patikimai, ja galima pasitikėti, tačiau ją reikia pakankamai stiprinti tobulinti, nes ji turi atliepti geopolitinę situaciją ir mūsų gynybos poreikius, (…) reikia pasiruošti greičio lenktynėms, kurios svarbios mūsų saugumui“, – trečiadienį VK audito rezultatų pristatyme sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Pasak VK, nors gynybos viešųjų pirkimų sistema veikia rezultatyviai, augantys finansavimo poreikiai rodo silpnąsias jos vietas – fragmentiškumą, pirkimų kompetencijų trūkumą, ribotą eigos ir rezultatų stebėseną.
I. Segalovičienė pažymėjo, kad didelius gynybos finansavimo pajėgumus šalis privalės išlaikyti ir po 2030 m., o tai būtina įtvirtinti ir teisės aktuose.
„Šie tikslai yra nepakankamai numatyti mūsų strateginiuose dokumentuose“, – tikino valstybės kontrolierė.
Dabar Lietuva nacionaliniu strateginiu lygmeniu gynybos pajėgumų, jiems reikalingų išteklių ir finansavimo poreikio planavimą yra numačiusi tik iki 2030-ųjų.
„Pritariu, kad 5 ar 6 proc. nuo BVP, o jeigu geopolitinė situacija blogėtų, gal net ir didesnio finansavimo reikės ir po 2030 metų, (…) todėl Seime yra pateikta Nacionalinio saugumo strategija pateikta, šiame dokumente numatytas įsipareigojimas laikytis šio susitarimo – kad ne mažiau 5–6 proc. riba būtų teikiama gynybos sistemai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Anot ministro, vertinimas taip pat parodė, kad mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju šiuo metu nėra aiškios įstatyme reglamentuotos reakcijos, kaip tokiu atveju būtų galima paspartinti tam tikrus įsigijimus, ministerija numato tai keisti.
VK teigimu, dabar nustatytas finansų planavimas ir apskaitos tvarka apima 19 etapų – nors tokie procesai taikomi taikos metu, ypatingomis aplinkybėmis valstybei svarbu iš anksto turėti aiškią tvarką, kaip būtų planuojami ir skirstomi krašto apsaugai reikalingi finansiniai ištekliai.
I. Segalovičienės teigimu, išleisti pinigai savaime valstybės negina ir negarantuoja krašto saugumo, tad svarbu, kad politikai realiu laiku matytų ne sąskaitas faktūras, o kuriamus pajėgumus ir jų pažangą.
„Geopolitinė realybė tikrai reikalauja, kad tiek Valstybės gynimo taryba, tiek Krašto apsaugos ministerija strateginį vaizdą matytų dabar“, – kalbėjo ji.
VK vertinimu, dabar nėra vieno rodiklio, kuris leistų matyti bendrą modernizacijai skiriamo finansavimo mastą ir jo rezultatus.
Ministras: dalis rekomendacijų jau įgyvendinamos
VK rekomenduoja stiprinti esamo pirkimų organizavimo modelio efektyvumą bei pirkimų stebėseną.
Praėjusių metų pabaigoje viešuosius pirkimus krašto apsaugos sistemoje vykdė 73 perkančiosios organizacijos, o kasmet vidutiniškai buvo atliekama apie 22 tūkst. decentralizuotų pirkimų.
Anot VK, nors toks modelis suteikia daugiau lankstumo ir greičio aprūpinant kariuomenę bei kitas sistemos institucijas, auditas rodo, kad nėra pakankamai duomenų ar pagrindo teigti, kad jis yra optimalus visos krašto apsaugos sistemos mastu.
Krašto apsaugos ministras tikino, kad dalis VK rekomendacijų pirkimų vykdymui jau pradėtos įgyvendinti, ypač susijusios su sistemos skaitmenizacija.
„Pagrindinis tikslas dabar – duomenis grįstą viešųjų pirkimų modelį įgyvendinti, tai yra skaitmenizacija, (…) ir, be abejo, projektinis valdymas, nes šiandien kai kurie projektai pasimeta laike“, – kalbėjo ministras.
„Krašto apsaugos sistema ilgus metus dirbo exceliuose ir kituose įrankiuose, tokio vieningo vaizdo dažnu atveju nebuvo“, – teigė R. Kaunas.
Anot ministro, nuo šio balandžio veikianti speciali grupė padeda vertinti, ar pasirinktas krašto apsaugos pirkimų būdas yra teisingas, prisideda vertinant, ar konkrečiu atveju tikslinga taikyti išimtis.
Auditas parodė, kad profesinės karo tarnybos karių sukomplektavimas per dvejus metus padidėjo nuo 91,1 iki 94,5 proc., o kariūnų – nuo 70,7 iki 78,6 proc.
Tačiau ilgalaikį personalo ir finansų planavimą apsunkina tai, kad nėra nustatytas planinis jaunesniųjų karininkų (kapitonų, kapitonų leitenantų, vyresniųjų leitenantų ir leitenantų) poreikis.
Dėl to, pasak VK, nėra aiškiai apibrėžta, kiek šios grandies karininkų kariuomenei reikės ateityje, o planavimui trūksta didesnio detalumo ir nuoseklumo.
Atlikti du auditai, pateiktos rekomendacijos KAM
VK atliko du krašto apsaugos srities auditus, vieną iš jų pernai pavedė atlikti Seimas.
Šis 2021–2025 m. Krašto apsaugos sistemai skirtų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo auditas parodė, kad tam Lietuva iš viso išleido 7,2 mlrd. eurų, iš viso audituoti 36 didesnės rizikos pirkimai, 19 iš jų nustatyti dideli arba vidutinės rizikos neatitikimai.
Daugiausia trūkumų užfiksuota pradiniame – pasirengimo ir pirkimų inicijavimo – etape, rizikos susijusios su konkurencijos ribojimais, netiksliomis techninėmis specifikacijomis.
Tačiau, pasak I. Segalovičienės, tai nėra „didelis kriminalas“, dėl šių trūkumų nesikreipta į teisėsaugą, nes jie, kaip vertina VK, labiau yra susiję su procedūriniais netikslumais.
Tiesa, šio audito metu nebuvo atliekamas ginkluotės įsigijimų vertinimas, šis vertinimas bus užbaigtas šiemet.
Per auditą taip pat nustatyta, kad pagal specialias išimtis, kai nėra taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, krašto apsaugos sistemoje įvykdyta 14 pirkimų, kurių bendra vertė siekia 950 mln. eurų.
Šiems pirkimams nebuvo nustatyti privalomi minimalūs procedūriniai reikalavimai, dėl jų sprendžia padalinių vadovai, o tai, VK vertinimu, didina neskaidrumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo rizikas.
VK teigia, kad dabar krašto apsaugos sistemos centralizuotų pirkimų sąrašas sudaromas ir keičiamas be aiškių kriterijų – 10 iš 12 (83 proc.) audito metu vertinimui atrinktų perkančiųjų organizacijų pirkimų planai metų eigoje pagal skaičių ir vertę išaugo daugiau nei 15 proc., o planai vidutiniškai keičiami 14 kartų per metus.
Kitas auditas dėl krašto apsaugos sistemos finansų valdymo parodė, kad per trejus metus gynybos finansavimas išaugo 73 proc. ir šiais metais pasiekė 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
VK teigia, kad Lietuva turi gerinti gynybos lėšų panaudojimo tolygumą – likus vos vienam metų ketvirčiui, trečdalis visų gynybos milijonų lieka neišleisti, kas kelia tiesioginę riziką skubotiems pirkimams metų pabaigoje.
Auditai taip pat parodė, kad daugiau nei pusė (59 proc.) krašto apsaugos sistemos uždavinių ir rodiklių kartojasi skirtingose programose, o jos formuojamos pagal kariuomenės pajėgas ir padalinius, o ne siekiamus rezultatus, tad atsakomybė už bendrus tikslus išsiskaido, nėra aišku, kas atsakingas už galutinį rezultatą.
Anot VK, tokia struktūra lemia vidinę biurokratiją, vien pernai sistemos viduje teko atlikti asignavimų pakeitimų už 440,9 mln. eurų, kad metų pabaigoje pinigai nebūtų prarasti.
