Pasaulyje

2020.08.31 21:29

Cichanouskaja apie Krymo aneksijos vertinimą: baltarusių požiūris išsiskiria, nenorėtume, kad šitas klausimas skaldytų

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.08.31 21:29

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja ketina esamos Vyriausybės pagrindu suformuoti naują laikinąją Vyriausybę, atkurti 1994 metų Konstituciją ir surengti sąžiningus rinkimus. Taip naujienų agentūrą „Interfax“ informavo jos štabo atstovai.

S. Cichanouskaja – „Dienos temoje“.

Dienos tema. Cichanouskaja: tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje, yra likimų laužymas

– Kas, jūsų nuomone, turėtų įvykti Baltarusijoje, kad būtų įmanoma surengti laisvus rinkimus?

– Pagrindinė sąlyga, kad galėtume organizuoti naujus rinkimus, – visų politinių kalinių išlaisvinimas. Tų, kurie yra Minsko ir kitų miestų kalėjimuose.

– Ir tarp jų – jūsų vyras?

– Taip, aboliučiai nekalti žmonės dabar kali tokiomis sąlygomis.

– Kokią jūs matote įmanomą ES pagalbą, jei matote?

– Nuo tada, kai atvažiavau į Vilnių, susitikau su daugeliu ES šalių lyderių, taip pat bendravau telefonu. Labai vertiname tą palaikymą, kurį mums reiškia Europos ir viso pasaulio šalys. Bet aš visiems sakau: tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje, yra visiškai mūsų šalies vidinis reikalas, žmonės patys turi įveikti tai, kas vyksta. Bet jei kartais nutiktų taip, kad mums nepavyktų su valdžia pasiekti dialogo, ar įvyks dar kas nors nenuspėjamo, nes situacija kinta kasdien, mes būsime priversti prašyti Europos ar kaimyninių šalių pagalbos. Žinoma, kreipsimės pagalbos, kai ateis laikas.

– Nobelio literatūros premijos laureatė S. Aleksijevič sako, kad vienintelis žmogus, su kuriuo kalbasi ir kurio klauso A. Lukašenka, yra V. Putinas. Ar jūs tikitės, kad A. Lukašenka gali įsiklausyti į Europos šalių lyderius?

– Žinoma, visa tai politika. Be abejonės, Rusija atlieka didžiulį vaidmenį Baltarusijos gyvenime. To negalima neigti. Bet mus supa ir kitos šalys, turinčios lyderius, ir mes turime draugiškai bendrauti su kiekvienu iš jų.

– Kokią jūs matote A. Lukašenkos ateitį? Ar nuteistą už prievartą prieš taikius žmones, ar pabėgusį į Rusiją kaip V. Janukovyčius Ukrainoje, ar kaip kandidatą būsimuose rinkimuose?

– Tai ne tas klausimas, kurį reikėtų dabar aptarinėti.

– Kodėl?

– Nes mes turime tikslą – nauji, sąžiningi rinkimai, o kaip susiklostys pono A. Lukašenkos likimas, tai jau antraeilis klausimas. Daug priklauso ir nuo jo paties. Mes matome tikslą, jo siekiame, o kiti klausimai – antraplaniai.

– Bet ar įsivaizduojate jį rinkimuose? Kad jis išdrįstų eiti į rinkimus ir sakytų jūsų tautai: „Žmonės, štai aš, imkite mane ir rinkite.“ O dabar, kaip jis pats sako, jau galite rėkti: „Išeik!“

– Manau, moralinės teisės balotiruotis naujuose rinkimuose ponas A. Lukašenka neturi, nes už padarytus nusikaltimus žmonės jau neatleis. Žinoma, mes planuojame, kad rinkimai bus laisvi ir atviri, juose galės dalyvauti kiekvienas Baltarusijos pilietis. Viskas priklausys nuo šito žmogaus moralės principų.

– Jūs dar įžvelgiate jame kokių nors moralės principų?

– Labai norisi tuo tikėti.

– Savo tikslu laikote naujus laisvus rinkimus, paremtus 1994 m. Konstitucija. Bet pagal ją nenumatyta trečioji prezidento kadencija, taip pat nenumatytas rusų kalbos kaip valstybinės kalbos statusas lygiavertiškai su baltarusių kalba. Bet koks pakeitimas rusų kalbos kaip valstybinės kalbos gali sukelti Kremliaus ir pirmiausia paties V. Putino nepasitenkinimą. Ar nesibaiminate neigiamo požiūrio, galinčio pakreipti Baltarusijos situaciją visai kitaip, nei patys tikėtumėtės?

– Pagrindinis dalykas, kodėl norime vadovautis 1994 m. Konstitucija, – tai prezidento kadencijų skaičiaus ribojimas. Kalbos klausimas nėra toks esminis, ypač dabar. Tie pakeitimai į Konstituciją galėtų būti įtraukti, bet kiek vėliau. Vis tiek rusų kalba pas mus plačiai vartojama, net daugiau nei baltarusių. Tai neturėtų tapti svarbiausiu dalyku Konstitucijoje. Nes žmonės, kalbantys rusiškai, ir toliau taip kalbės, mes neneigiame rusų kalbos, 90 proc. gyventojų kalba rusiškai. Konstitucijos pakeitimai dėl šio punkto galėtų būti įtraukti gyventojų sprendimu.

– V. Putinas su jumis nesusisiekė? Ar bandėte jūs arba jūsų štabas susisiekti su kuo nors Kremliuje?

– Mes nuo pat pradžių su niekuo nebandėme susisiekti. Mes buvome atviri dialogui, bendravimui, priimdavome visus asmeninius kvietimus, visus telefoninius pokalbius su įvairių šalių, kurioms rūpėjo baltarusių likimas, atstovais. Mes tikimės ir norėtume pabendrauti ir su Rusijos atstovais, ir jei toks skambutis ar kvietimas būtų, mes tikrai neatsisakysime.

– A. Lukašenka nesivaržo – vidutiniškai kartą per dieną kalbasi su V. Putinu ir dabar jau susitarė susitikti, jei tiesa, kas pranešama. Jūsų manymu, yra grėsmė, kad A. Lukašenka pripažins Krymo okupaciją? Iki šiol jis nebuvo to padaręs, išvengdavo šito. Dabar jam būtina Kremliaus ir V. Putino parama. Kaip manote, ateis iki šito?

– Nežinau, kas jų darbotvarkėje ir dėl ko jie susitinka. Jiems spręsti, jeigu pono A. Lukašenkos pozicija pasikeitė, jis turi teisę ją paskelbti. Bet mes turbūt paskutiniai sužinosime, kaip susiklostys jų pokalbis.

– Lietuvoje kai kurie žinomi žmonės irgi sako, kad norėtų aiškiau žinoti jūsų poziciją dėl Krymo. Ar laikote jį okupuotu?

– Žinote, kai buvau pretendentė į kandidatus arba kandidatė į prezidentus, išsakiau poziciją, kuri tarsi priimtina Baltarusijoje: kad Krymas de jure Ukrainos, de facto – Rusijos. Bet mes juk suprantame, kad yra tarptautinė teisė ir Krymas atiteko kitai šaliai ją pažeidžiant.

– Tai yra neteisėtai? Jei ne taip suprantu, pataisykite mane.

– Taip, buvo perduota nesilaikant tarptautinių teisės normų. Bet dabar mums reikia išsiaiškinti padėtį Baltarusijoje. Dabar mums svarbūs nauji, garbingi rinkimai. Deja, situacija dėl Krymo labai sudėtinga, baltarusių požiūris išsiskiria ir nenorėtume, kad šitas klausimas skaldytų.

– Bet jis svarbus ES, svarbus čia, Lietuvoje, kur žmonės palaiko ukrainiečius, kaip kad palaikė baltarusius „Laisvės kelyje“.

– Aš išsakiau savo poziciją dėl tarptautinės teisės.

– Kaip įsivaizduojate savo svajonių Baltarusiją? Kokia ji jūsų svajonėse? O gal plane – gal tokį jau turite?

– Žinoma, kaip ir bet kuris Baltarusijos pilietis, galiu papasakoti, kokią matau savo šalies ateitį. Tai saugi šalis, kur žmonių neužčiaupia, jeigu jų pozicija skiriasi nuo valstybinės, kur žmonės gali laisvai vaikščioti, kalbėti ir jiems nieko už tai nebus. Baisu, kai sulaikymo furgonai tampa įprasti keliuose. Šalis saugi mūsų vaikams, iš kurios žmonėms nereikės bėgti į kitas, kad jų nepersekiotų neteisėtai...

– Kaip nutiko jums.

– Taip, ir man. Laisva šalis, kur žmonės vieni kitiems šypsosi. Iki nesenų įvykių žmonės buvo paniurę, kiekvienas su savo problemomis, o dabar atmosfera visiškai kitokia. Ypač demonstracijose, kur žmonės jaučia bendrumą. Jie laimingi, nes jaučia, kad mūsų tauta atgimsta.

– Sviatlana, jus galima laikyti simboliu keliomis prasmėmis. Simboliu, metusiu iššūkį A. Lukašenkai ir per vieną vasarą net pakeitusiu moters statusą visuomeniniame gyvenime. Taip pat esate simbolis žmogaus, atsitiktinai patekusio į didžiąją politiką, ir, nepaisant to, jau tapote Baltarusijos istorijos dalimi. Ar sutiktumėte, kad jus galima vadinti ir simboliu, ir pavyzdžiu, kaip A. Lukašenka ir jo aplinka siekia laužyti žmonių likimus, jų šeimų likimus ir nesustoja prieš nieką?

– Žinoma, tai, kas vyksta dabar, yra likimų laužymas.

– O apie jus kalbant? Jus užgriuvo tai, ką ir įsivaizduoti sunku.

– Sunku, žinoma. Ir vyras kalėjime, ir vaikus teko išvežti, pačiai išvažiuoti. Suprantate, kalbate apie sulaužytą likimą, aš negaliu pasakyti...

– Ne, apie bandymus. Apie norus. Arba pastangas.

– Bandymų, žinoma, yra. Suprantate, nenoriu labai daug kalbėti apie save, nes labai daug Baltarusijos žmonių kenčia dėl to, kas dabar vyksta. Tie mušimai, kiekvienas atvejis... Dabar jie bando visa tai uždengti, iš televizijos ekranų apie tai nekalbama, neiškelta nė viena byla dėl smurto ar mirčių. O kiekvienas žmogus – tai sugriautas gyvenimas. Kai kurie psichologiškai nuo to neatsigaus: tėvai, žmonos, vyrai, čia juk grandine viskas eina. Ir aš dabar norėčiau būti namie kartu su vyru, va taip, žingsnis po žingsnio... Na taip, likimus laužo, nėra ką ir sakyti.

Žinote, man atrodo, pasauliui jau seniai akivaizdu, kas vyksta Baltarusijoje. Kas susipažinęs su situacija, supranta, kad visiškai nepaisoma įstatymų. Žmonės priversti išvažiuoti, o šiuo metu apskritai daug žmonių išvyksta bijodami persekiojimo, šalyje neįmanoma dirbti. Sako, kad mes ne opozicija, kad mūsų dauguma, bet mes vis tiek priversti išvažiuoti, nes bet kada gali atvažiuoti tas mikroautobusas su neaiškiais žmonėmis viduje ir tave tiesiog išsiveš, o giminės tavęs ilgai neras. Po rugpjūčio 9, 10, 11 dienų protestų iki šiol nerasta apie 70 žmonių. Kiek galime kentėti tai, kas vyksta? Žinoma, žmonėms nusibodo ir jie stojo ginti savo teisių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt