Antrą naktį iš eilės Minską drebinant sprogimams ir šūviams, baltarusiai šaukiasi ir Lietuvos pagalbos. Viename iš susirėmimų epicentru tapusio Minsko rajonų, prasisklaidžius ašarinių dujų miglai, ant skelbimų lentos išryškėja užrašas: „Lietuva, padėk!“
„To nebuvo net 1991 m. Vilniuje“, – sako akivaizdžiai sukrėstas taksi vairuotojas, aplenkdamas dar vieną karinę barikadą. Saugumo pajėgoms blokavus Minsko centrą, demonstracijos persikėlė į miesto pakraščius.
Pirmadienio naktį niekas dainų nebetraukė. Iš balkonų ir pro langus kaimynai šūkavo naujausias žinias ir įspėjimus apie riaušių milicijos ir kariuomenės judėjimą, gautus per kartais, nepaisant blokuojamo interneto ryšio, įsijungiančią populiarią susirašinėjimo programą „Telegram“.
Žmonėms būriuojantis lauke, Minsko gatvėmis pajudėjo automobilių kolona, kuri užpildė miestą populiarios praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio rusų grupės „Kino“ lyderio Viktoro Cojaus dainos „Peremen“ („Permainos“), tapusios baltarusių protestų himnu, garsais.
Saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į protestuotojus guminėmis kulkomis ir kurtinamosiomis granatomis, tos pačios mašinos greitai susigrupavo, sudarydamos barikadas. Jos tapo kliūtimi pulti pasirengusiai riaušių milicijai ir suteikė priedangą nuo apšaudymo.
Šalia metro stoties „Puškinskaja“, tapusios vienu iš pirmadienio protestų karštųjų taškų, automobiliai garsiniais signalais, o žmonės švilpimu iš balkonų įspėdavo apie besiartinantį OMON, ketinantį apsupti kitame gatvės gale su kariniu kordonu susirėmusius protestuotojus.
Vos po kelių akimirkų milicija paleido kurtinamųjų granatų ir ašarinių dujų salvę. Kai nėra interneto ryšio, vienintelis ženklas, rodantis, kad visur aplinkui vyksta gatvių mūšiai, yra visomis kryptimis danguje matomi sprogimų atšvaitai.
Persigrupavusi palei Minsko miestovaizdžiui būdingų daugiaaukščių gyvenamųjų namų liniją, minia ėmėsi ręsti barikadas. Tuo tarpu Aliaksandras Lukašenka dar kartą pakartojo tvirtinimą, kad Baltarusijoje „Maidano nebus“, turėdamas omenyje proeuropietišką revoliuciją Ukrainoje.
„Šiandien atėjome pasiruošę“, – sako trys jauni baltarusiai, atidarydami savo automobilio bagažinę ir pademonstruodami beisbolo lazdų ir šalmų ekipuotę. Po sekmadieninių protestų, kurių metu taikius demonstrantus puolė riaušių milicija, jie sakė turį būti pasiruošę.
Atrodo, kad baltarusių pyktis ir nepasitenkinimas režimu sklinda iš už kiekvieno Minsko kampo. Rytiniame miesto priemiestyje maždaug dvidešimtmetis vaikinas užsimerkęs tyliai stovi šalia pagrindinės gatvės ir laiko plakatą su užrašu „Melas“.
Visoje sostinėje skirtingų spalvų kvadratėliai slepia prieš režimą nukreiptą grafitį, kuris tapo tarsi žaidimu su valdžia, besistengiančia kuo greičiau uždažyti šūkius, tokius kaip „Sustabdykite tarakoną“ arba „Trijų procentų Saša“, užsimenantį apie A. Lukašenką ir jo tikrąjį reitingą, kurį dar prieš rinkimus nustatė nepriklausomos visuomenės nuomonės apklausos agentūros.
Valstybinė Baltarusijos žiniasklaida ir toliau slepia informaciją, neigia bet kokias masines demonstracijas, gerokai sumenkindama jų dalyvių, sulaikytųjų, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių.
Pasipriešinimo bangos jau ritosi per Baltarusiją, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, kurie sukėlė didžiausią šalies visuomenės mobilizaciją nuo 2010 m. masinių protestų. Sekmadienio rinkimų išvakarėse pagrindinėje miesto Nepriklausomybės gatvėje automobiliai signalizavo, palaikydami opoziciją. Palei gatvę stovėjo grupelės žmonių, rodančių paramą opozicijai reiškiančius meilės, taikos ir pergalės ženklus.
Tačiau net ir toks nekaltas pasipriešinimo demonstravimas buvo sutiktas represinėmis priemonėmis. Prie tokių demonstrantų privažiuodavo nepažymėti KGB furgonai ir iš jų iššokę civilių drabužiais apsirengę agentai išvaikydavo dalyvius. Tie, kam nepavykdavo pabėgti, būdavo sumušami ir sumetami į furgonus.
Režimas ir toliau bando kurti baimės atmosferą, tačiau, kaip sako patys baltarusiai, pastarojo meto protestai rodo, kad žmonių tai neatbaido. A. Lukašenka dėl neramumų kaltina užsienio agentus, teigdamas, kad rinkimai praėjo kaip „pasaka“ (rus. „skazka“) – akivaizdus pasakos naratyvo ir besitęsiančių neramumų kontrastas.
