Pasaulyje

2020.05.08 09:06

75 metai po Antrojo pasaulinio karo: Vakarai ima suvokti, kad karą sukėlė ir sovietai

Julija Šakytė, LRT.lt2020.05.08 09:06

1945 m. gegužės 8 d. milijonai žmonių išėjo į gatves džiaugdamiesi žinia, kad nacistinė Vokietija pasidavė ir Vakarų Europoje galiausiai baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Tačiau pastaruoju metu ši data tapo nauja Vladimiro Putino manija, apie kurią jis linkęs kalbėti bet kokia proga, o tai vis sunkiau toleruoja Vakarų valstybės. Kodėl net ir po 75-erių metų nesibaigia ginčai dėl istorinės atminties?

1945-ieji nebuvo Vidurio ir Rytų Europos išlaisvinimas, kaip vaizduoja Rusija – priespauda tęsėsi, regiono valstybės prarado nepriklausomybę, teigia Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas, kurio komentarą paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

„Klaidingas įsitikinimas, kurį mėgsta skatinti Rusija, yra jog 1945-ieji buvo Rytų Europos išlaisvinimas. Tai netiesa. Jeigu dėmesys sutelkiamas vien tik į karo pabaigos šlovę ir triumfą, tai nukreipia dėmesį nuo labai svarbių klausimų apie karo pradžią ir tai, kas nutiko Rytų Europai po karo pabaigos“, – tvirtina E. Lucasas.

Karas Baltijos šalims vis dar nesibaigė?

URM duomenimis, 1939–1945 m. Sovietų Sąjunga ištrėmė daugiau nei 1 mln. lietuvių, latvių, estų, lenkų, ukrainiečių ir rumunų. Todėl, anot E. Lucaso, šios sovietų slaptosios policijos organizuotos deportacijos iš Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių padarė stiprią įtaką tam, kaip šie žmonės šiandien suvokia savo pokario patirtis.

Kol Sovietų Sąjunga šventė pergalę prieš nacizmą, Lietuvai ir kitoms Sovietų Sąjungos okupuotoms šalims Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė naujas represijas. Britų apžvalgininko teigimu, galima sakyti, kad tai truko iki pat jų nepriklausomybės atkūrimo.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Natalija Arlauskaitė teigia, kad tam tikra prasme „jis ir dabar nesibaigęs, nes pačios intensyviausios mūsų diskusijos ir debatai vyksta kaip tik apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir pokarį.“

„Tai, kad Antrasis pasaulinis karas išlieka labai karšta tema taip pat ir pas mus, pasako, kad skirtingos istorijos ne iki galo papasakotos ir dėl visų niuansų konsensuso net ir mes neturime dabar“, – mano profesorė.

Naujausia Vladimiro Putino aistra

Pastaruoju metu ir V. Putinas yra linkęs itin dažnai kalbėti apie Antrojo pasaulinio karo baigtį – šią temą jis aptarė metinėje spaudos konferencijoje, susitikimuose su šalies gubernatoriais. Jis užsipuolė ir Lenkiją, tvirtai pasiryžęs įtvirtinti savo istorijos versiją, tačiau šis jo pasisakymas sulaukė aršaus pasipriešinimo.

Lenkijoje aukštieji parlamento rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją su griežtu protestu prieš V. Putino melagingus kaltinimus Lenkijai kolaboravus su naciais ir prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios. Šioje situacijoje įsikišo ir Europos Komisija (EK), tvirtai parėmusi lenkus. Karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse Baltijos šalių vadovai taip pat pasmerkė Rusijos bandymus klastoti istoriją ir perspėjo, kad istorijos iškraipymas kelia pavojų taisyklėmis grįsto pasaulio tvarkai.

Ar šiandien, gegužės 8-ąją, minint 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos – Pergalės Europoje dienos – metines, V. Putinas vėl bandys „apginti teisybę apie pergalę kare“ ar ieškos naujų būdų? Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius LRT.lt sako, kad net jeigu jis ir nieko nepasakys, Rusijos naratyvas negali dingti ir jis bus visą laiką iš naujo nuolat kartojamas, nes tai yra vienas iš šio režimo atraminių taškų.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad skleidžiant klaidingą istorijos interpretaciją imta sakyti nebe Sovietų Sąjunga, bet neva Rusija išgelbėjo pasaulį nuo fašizmo: „Tai vienas svarbiausių šio režimo atraminių taškų, kuris leidžia iš dalies kontroliuoti šalies visuomenę ir bent jau iki šiol leisdavo pakankamai sėkmingai įvykdyti ir kai kuriuos užsienio politikos projektus.“

Paradas – būdas pademonstruoti galią

Kol Vakarų šalys Antrojo pasaulinio karo baigtį mini gegužės 8-ąją, Maskva – gegužė 9-ąją –kuomet tradiciškai rengiamas paradas. Po sovietinės valstybės žlugimo į valdžią atėjus dabartiniam Rusijos prezidentui, kasmet vykstančiame minėjime ypatingą reikšmę ėmė užimti karinis paradas. Į jį po pertraukos buvo gražinta ir sunkioji karinė technika.

VU TSPMI profesorė N. Arlauskaitė sako, kad galima matyti, kad Antrojo pasaulinio karo naratyvo kontrolė tik stiprėja ir net per visiškai simbolinius veiksmus, kaip, pavyzdžiui, minėjimo scenarijus arba minėjimo eiga. Be to, anot jos, galima pamatyti, kaip per Antrojo pasaulinio karo minėjimą brėžiamos simbolinės politinės sąjungos.

„Pavyzdžiui, svarbu, kas ką pakviečia arba kas pas ką atvažiuoja į Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą, arba kam yra įteikiami apdovanojimai. Pavyzdžiui, dabar V. Putinas įteikia nuotoliniu būdu apdovanojimą Šiaurės Korėjos vadovui. Viena vertus, tai parodo, kad jis visgi gyvas. Kita vertus, vėlgi įsteigiant arba atnaujinant tokius politinius simbolinius įžadus“, – sako ji.

Kaip rašo politologas Vytautas Keršanskas, V. Putinas nori, kad „kuo daugiau pasaulio, bet ypač – Vakarų, lyderių susirinktų į jį, kadangi tai yra galimybė pademonstruoti minėtą galios vaizdinį praktikoje.“

O šiemet planai buvo ambicingi – parade dalyvautų 15 tūkst. karių ir būtų demonstruojamos naujausios raketų sistemos, jame turėjo dalyvauti ir užsienio šalių lyderiai, įskaitant ir norą išreiškusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Tačiau koronaviruso pandemija pakišo koją tokiems V. Putino užmojams, o galbūt tapo ir kai kurių šalių lyderių gelbėjimosi ratu iš nepatogios situacijos, siekiant išvengti įsitraukimo į Kremliaus bandymus klastoti istoriją.

Vakarų pasaulis pamažu atsimerkia

Kol kas Europoje tebėra gyvybingos skirtingos Antrojo pasaulinio karo interpretacijos. Kokie Antrojo pasaulinio karo pabaigos elementai buvo pamiršti ir neteisingai suprasti? Anot M. Laurinavičiaus, kyla klausimas dėl bendrojo naratyvo – kas yra tikrieji nugalėtojai Antrajame pasauliniame kare. Nors Rusija, jo teigimu, bando pristatyti, jog būtent ji išgelbėjo pasaulį, tačiau Sovietų Sąjungos vaidmuo nebuvo toks didelis, kaip bandoma parodyti.

„Mažų mažiausiai Sovietų Sąjungos indėlis sudaro ketvirtadalį, pagal teritoriją dalinant, dar galimą kitaip pasižiūrėti. Bet toli gražu ne esminis ir ne viską lemiantis. Tai vienas dalykas. O antras dalykas – svarbesnis – yra būtent tai, kad Antrasis pasaulinis karas kilo dėl dviejų diktatorių sąmokslo, t. y. Stalino ir Hitlerio“, – teigia ekspertas.

„Labai svarbu švęsti pergalę prieš nacizmą ir gedėti milijonų aukų, ypač tų, kurie žuvo Holokausto metu. Tačiau turime šį klausimą atskirti nuo klausimo apie Stalino kaltumą“, – taip pat sako E. Lucasas.

M. Laurinavičiaus teigimu, naratyvas, kad būtent kone visi Vakarai turi dėkoti Kremliui už tai, kad išlaisvino arba apsaugojo Europą nuo Hitlerio, Sovietų Sąjungos laikais buvo pakankamai įtvirtintas ir Vakaruose. Anot jo, tai sovietinės propagandos, dezinformacijos nuopelnas, nors ir laisvame pasaulyje tos informacijos buvo pakankamai daug.

Vis dėlto ekspertas teigia, kad nors Rusijos naratyvą pakeisti vis dėlto dar yra pakankamai sunku, Vakarai pradeda šiek tiek atsimerkti ir situacija ima keistis. Tai rodo ir Europos Parlamento rezoliucija, kurioje išreikštas susirūpinimas Rusijos valdžios bandymu menkinti Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus, ir paskutinis Holokausto forumas Izraelyje, kuris virto skandalu.

Britų istorikas ir knygos „Velniška sąjunga: Molotovo-Ribentropo paktas 1939–1941 m.“ autorius Roger Moorhouse, URM vaizdo įraše, taip pat teigia, jog „komunizmas nėra joks moralinis pavyzdys, o tai ypač svarbi pamoka.“ Anot jo, privaloma ją žinoti ir papasakoti šią istoriją tam, kad būtų atsvertas supaprastintas Antrojo pasaulinio karo suvokimas.