Lietuvoje

2019.09.01 20:37

Kremliui Ribentropo–Molotovo paktas – diplomatijos triumfas

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“2019.09.01 20:37

Tuo metu, kai Baltijos valstybės minėjo Baltijos kelio 30-metį, kuriuo buvo siekiama pasmerkti Molotovo – Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, lėmusius okupaciją ir sovietizaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, Kremlius mėgina įrodyti priešingai – protokolai buvo diplomatijos triumfas. Tokią Kremliaus politiką propaguoja ir Vilniuje reziduojantis Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, dalyvavęs renginyje, kurio dalyviai šiaip jau metai iš metų tokiuose susitikimuose nesikeičia.

Viename iš sostinės viešbučių diskusijos svečius pasitinka stendai – Ribentropo–Molotovo pakto dokumentų kopijos, kurias greičiausiai pateikė Rusijos ambasada. Tikslas – išbalinti dviejų diktatorių Stalino ir Hitlerio suokalbį, kuriuo pasidalyta Europa, vergijai pasmerktos ištisos tautos. Liūdnai išgarsėjusios Jedinstvos lyderiui atrodo priešingai – jei ne Stalinas, Lietuva neturėtų Klaipėdos ir Vilniaus krašto.

Rusijos ambasadorius tikina, kad jis ir salėje šmėžuojantys rusų diplomatai – tik svečiai. Renginį esą organizavo Antrojo pasaulinio karo veteranų Lietuvoje organizacija. Salėje ir Rusijos tėvynainių atstovai, Rusijos prezidento įsaku medaliu apdovanota Rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovė Ela Kanaitė, nuolat Lietuvos valstybę šmeižiantis Socialistinio liaudies fronto veikėjas Giedrius Grabauskas ir nuo kamerų veidą slepiantis sovietų karo žurnalistas, buvęs Litovskij kurjer, Kremliaus finansuojamo Baltnews.lt redaktorius Anatolijus Ivanovas.

Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas ragina istoriją vertinti objektyviai.

„TSRS neturėjo kitos išeities, nereikia tų įvykių vertinti iš šios dienos pozicijų. Reikia žinoti įvykių visumą, dokumentus, realius žingsnius, tik tuomet galima priartėti prie objektyvaus vertinimo ir mes tam pasirengę“, – sakė jis.

Propagandinė karuselė įsukta prieš 80-ąsias Ribentropo-Molotovo suokalbio metines. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo „Facebook“ paskyroje paskelbė animacinį filmuką. Per 3'40" siekiama pateikti Rusijos istorijos įvykių versiją. Rusija gina Ribentropo- Molotovo paktą, kaip naudingą Sovietų Sąjungos saugumui, nors atvirkščiai, po šio sovietų ir nacių sandėrio nacių Vokietija ir pradėjo II pasaulinį karą. Šiuo sandėriu sovietai su naciais pasidalijo didelę dalį Rytų Europos. Rusijos propaganda tikina, kad paktu padalyta Lenkija to prisiprašė pati, nes po Miuncheno susitarimų Lenkija aneksavo dalį Čekijos teritorijos, nepraleido per savo teritoriją Raudonosios Armijos, sovietai siekė apsisaugoti nuo nacių, nesusitarė su Vakarais, dėl to ir sudarė sandėrį su naciais. Lietuva taip pat kaltinama koketavimu su nacistine Vokietija.

Prieškario istoriją nagrinėjantis mokslininkas Simonas Jazavita tikina, kad užtenka objektyvių įrodymų, jog 1939-siais įvykdytas suokalbis, nulėmęs Baltijos tautų vergiją, ir dabar kaltinti pavergtuosius yra nesąžininga.

„Labai aiškiai matome, kad Ribentropo-Molotovo paktas buvo sudarytas dviejų pusių iniciatyva, tačiau labai lengva visus „arklius sukarti“ būtent pralaimėjusiai pusei ir tą mes matome nuo pat II pasaulinio karo pabaigos. Tai vis dar vyksta ir šiomis dienomis. Ir su ta interpretacija stengiamasi įtraukti ir kitas valstybes, kad netgi tos, kurios tampa šio pakto, šio susitarimo aukomis. Tarp jų yra ir Lietuva be abejo ir jos tartum kažkaip kaltos. Kurios esą savo kažkokiais veiksmais provokavo, nors tai yra visiška netiesa“, – teigė S. Jazavita.

Rusijos URM per ambasadas, informacijos agentūras platina ir du straipsnius, kuriais, ko gero, dabar remiasi Rusijos diplomatai.

Rusijos žvalgybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas rašo, kad „kitos išeities nebuvo, Maskva rėmėsi žvalgybos informacija“, o kultūros ministras Vladimiras Medinskis Ribentropo-Molotovo paktą vadina diplomatijos triumfu. Beje, V.Medinskis eina ne tik kultūros ministro, bet ir Rusijos karo istorijos draugijos prezidento pareigas. Ši draugija įkurta Prezidento V.Putino įsaku, jos globėjas – Dmitrijus Rogozinas.

Maskva kiekvieną sukaktį pasitinka propagandine kampanija. Тaip buvo sovietmečiu, taip elgiasi ir Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija. Rugsėjo 1-ją sukanka 80 metų, kai naciai užpuolė Lenkiją, prasidėjo Prasidėjo pasaulinis karas, o ateinančiais metais Rusija švęs pergalės 75-metį.

Pasak karo istoriko Valdo Rakučio, Rusija negali elgtis kitaip – sugriūtų it kortų namelis jos ideologija.

„Tada kalbos apie didžiają Sovietų Sąjungos pergalę, kuri išvadavo pasaulį nuo fašizmo, subliūkšta. O tai yra pagrindinis naratyvas, ant kurio šiandien stovi visa Rusijos ideologija. Ir netgi Baltarusijos, kitų valstybių. Žodžiu, čia yra diskusija ne apie patį paktą, kiek apie valstybių veidą ir reikšmę tam tikruose svarbiuose įvykiuose, kurie suformavo ir žemėlapį šiandieninį, ir nustatė kas yra „geriečiai“, kas yra „blogiečiai“, – aiškino istorikas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius tikina, kad Kremliaus ideologai turi nepataisomą įprotį perrašinėti istoriją.

„Padalino Europą, perbraižė įtakos sferas ir galbūt jiems tai įsivaizduojama kaip kažkoks diplomatijos laimėjimas. Turbūt diplomatijos laimėjimu laiko ir Krymo aneksiją. Tikriausiai diplomatijos laimėjimu laiko ir 20 proc Sakartvelo teritorijos, kuri yra aneksuota. Tai irgi didelis diplomatijos laimėjimas tikriausiai. Ir jeigu jie taip jį traktuoja, tai mes to nepakeisime. Bet tai nereiškia, kad keisis vertinimai“, – teigė L. Linkevičius.

Šią savaitę Lietuva minėjo ir kitą datą: prieš 26 metus, rugpjūčio 31-ją, iš Lietuvos išvesta sovietų kariuomenė. Lietuvoje buvo dislokuotos maždaug penkios divizijos – apie 35 tūkstančius karių, tūkstantis tankų, beveik 2 tūkstančiai šarvuočių, 180 lėktuvų.

Populiariausi