Pasaulyje

2019.11.18 17:56

LRT trumpai: kas žinoma apie norvegą, išlaisvintą per šnipų mainus?

LRT.lt, LRT RADIJAS2019.11.18 17:56

Už šnipinėjimą Rusijoje nuteistas norvegas Frode Bergas jau sugrąžintas į tėvynę. Į pensiją išėjusio pasienio pareigūno išlaisvinimas įvyko per „šnipų mainus“ tarp Lietuvos ir Rusijos. F. Bergas pripažino dirbęs Norvegijos žvalgybai kaip kurjeris, tačiau teigia nežinojęs, kad jo užduotys susijusios su šnipinėjimu. Iki šiol keliamos įvairios versijos dėl tikrųjų šios istorijos aplinkybių.

Buvęs pasienio pareigūnas F. Bergas 2017 m. gruodžio pradžioje buvo sulaikytas Rusijos saugumo tarnybos vizito Maskvoje metu.

Jis buvo kaltinamas rinkęs įslaptintą informaciją apie Rusijos karinį jūrų laivyną Norvegijos žvalgybai ir atsidūrė itin griežto režimo Lefortovo kalėjime. Norvegas prisipažino dirbęs Norvegijos žvalgybos kurjeriu, tačiau nežinojęs, kad jo veikla susijusi su šnipinėjimu.

LRT.lt pateikia chronologinę F. Bergo įkalinimo ir išlaisvinimo istorijos eigą.

Kaip teigia naujienų portalas „The Barents Observer“, F. Bergas daugiau kaip 20 metų dirbo pasienio pareigūnu Kirkenese, Norvegijos mieste, esančiame netoli Rusijos Murmansko srities.

Nuo 2014 m. išėjęs į pensiją, jis aktyviai dalyvavo vietos pilietinės visuomenės ir humanitariniame darbe, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Daugeliu atvejų norvegas pasisakė už nuolatinius artimus ryšius su kaimynais rusais.

Pasak F. Bergo advokato Brynjulfo Risneso, būtent tokie draugiški ryšiai galėjo paversti jo klientą patraukliu Norvegijos žvalgybai.

„Nežinau, ką pasakyti, bet neatvykau čia dėl to, dėl ko esu kaltinamas. Keliaudavau į Rusiją, į Murmansko sritį nuo 1991 metų. Taip pat esu buvęs Sankt Peterburge, Maskvoje ir niekada nerinkau informacijos. Be to, daug užsiėmiau humanitarine veikla“, – Norvegijos žiniasklaidai 2018 m. vasarį sakė F. Bergas.

Šis atvejis atkreipė didesnį dėmesį į Norvegijos žvalgybos veiklą šiaurinėje šalies dalyje. Pasirodo, F. Bergas nebuvo vienintelis asmuo, į kurį kreipėsi Norvegijos žvalgyba – nemažai vietinių gyventojų, reguliariai kertančių sieną, teigė, kad jie buvo paprašyti dirbti informacijos ir pinigų perdavėjais į ir iš Rusijos, rašo „The Atlantic“.

Netrukus po F. Bergo įkalinimo, Norvegijos žiniasklaidoje atsirado įvairių teorijų. „Aldrimer.no“ teigimu, Norvegijos žvalgybos tarnyba daug metų rizikavo vykdydama „žmogiškosios žvalgybos operacijas”, nukreiptas į Rusiją, tačiau ši rizika nebūtinai buvo tinkamai įvertinta iš anksto.

Manoma, kad F. Bergas galėjo būti ne tik Norvegijos, bet ir JAV žvalgybos operacijos auka. Esą Norvegijos žvalgyba galėjo padėti CŽA: surasti norvegą, kuris galėtų būti pasiuntinys ir perduoti pinigus JAV žvalgybos šaltiniui t.y. informatoriui Rusijoje.

Esą taip būtų didesnė tikimybė sėkmingai įgyvendinti operaciją, nes norvegijos pilietis, manoma, keliaudamas į Rusiją, pritrauktų mažiau dėmesio nei JAV pilietis.

Tokio pobūdžio paslaugos nėra neįprasta praktika žvalgyboje, tačiau tokie sprendimai išplečia ratą asmenų, žinančių apie žvalgybos operaciją ir taip padidina riziką. Šiuo atveju, jei F. Bergas iš tiesų buvo pasitelktas perduoti pinigus, tikėtina, kad jis nežinojo visų detalių, o tik tiek, kiek būtina norint įgyvendinti operaciją.

„Aldrimer.no“ atkreipia dėmesį, kad netrukus po to, kai buvo paviešinta, jog F. Bergas yra kaltinamas šnipinėjimu, įvyko Norvegijos ministrės pirmininkės Ernos Solberg bei užsienio reikalų ministrės Ines Eriksen Soreide susitikimas su aukščiausiais JAV pareigūnais. Kodėl Baltieji rūmai per Kalėdų atostogas praleido laiką inicijuodami JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Norvegijos vadovių susitikimą?

Iki tol sekė ne vienas nesėkmingas dvišalis susitikimas tarp E. Solberg ir D. Trumpu, tačiau staiga situacija pasikeitė. Apie suplanuotą susitikimą buvo paskelbta gruodžio 27 d., praėjus aštuonioms dienoms po to, kai F. Bergui buvo paviešinti kaltinimai šnipinėjimu.

Susitikimui buvo pasirinkta sausio 10 d. Išaušus šiai dienai E. Solberg ir I. E. Soreide Vašingtone laukė JAV prezidentas D. Trumpas, viceprezidentas Mike‘as Pence‘as, valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas R. McMasteris, štabo viršininkas Johnas F. Kelly ir CŽA vadovas Mike‘as Pompeo.

Čia įžvelgiami du klausimų keliantys aspektai: kodėl visiems svarbiausiems JAV pareigūnams taip staiga prireikė susitikti su tokia nedidele šalimi kaip Norvegija? Ir kodėl šis susitikimas buvo menkai nušviestas Norvegijos spaudoje?

Keliama prielaida, kad didžiųjų Norvegijos žiniasklaidos priemonių galėjo būti neoficialiai paprašyta kuo mažiau ir kuo atsakingiau teikti informaciją, susijusią su F. Bergui pareikštais kaltinimais šnipinėjimu.

Lietuva minima žiniasklaidoje

Po reikšmingo vaidmens Rusijos šnipinėjimu kaltinto Norvegijos piliečio F. Bergo išlaisvinime, Norvegijos žiniasklaidoje Lietuvos vardas pastarosiomis dienomis minimas kaip niekada dažnai. „Lietuvos pavadinimas mirga visose žiniasklaidos priemonėse tik iš gerosios pusės.

Daug kartų pabrėžiama, kad Lietuva yra Norvegijos draugė, šalis, kuri palaiko, šalis, kuri padėjo. Niekada tiek naujienų (apie Lietuvą – aut. past) nebuvo“, – LRT RADIJUI sakė Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos atstovė Lina Baltrukonienė.

Jos teigimu, Norvegijoje buvo sekamas kiekvienas šios istorijos posūkis. „Visą laiką raportavo, kas vyksta ir kad Lietuvos prezidentas turės priimti specialų įstatymą, kuris leistų apsikeisti (įkalintais asmenimis – aut. past). Buvo aprašomas ir pats gabenimas, ir kai jis jau buvo atgabentas. Visas jo kelias“, – LRT RADIJUI pasakojo pašnekovė.

Taip pat skaitykite