Pavydas – labai žmogiškas jausmas. Mes lyginamės, konkuruojame ir stengiamės pasivyti tą, kuriam sekasi labiau. Konkuruoja ne tik žmonės, bet ir ištisi žemynai. Štai, Europa ir Amerika. Mes, europiečiai, pirmaujame pagal socialines garantijas, tačiau atsiliekame pagal pajamas ir našumą, pagal inovacijas, naujų įmonių atsiradimą ir jų gebėjimą veikti globaliai.
Per pastaruosius 50 metų Europoje neatsirado nė vienos naujos įmonės, kurios vertė viršytų 100 mlrd. eurų. Tuo tarpu Amerikoje – šešios trilijoninės įmonės, pradėtos nuo nulio. Europos pramonė tebėra priklausoma nuo išorės technologijų, energija kainuoja dvigubai ar net trigubai brangiau, o tyrimai per lėtai virsta patentais ir pelningais produktais.
Europa – tai 440 milijonų vartotojų, 23 milijonai įmonių, tačiau pasiekti proveržio mums neleidžia išsikerojusi teisinė sistema ir biurokratija. Praėjo jau metai po Mario Draghi ataskaitos ir jis tiesiai šviesiai sako – padėtis nepagerėjo, o kai kur net pablogėjo. Europa vis labiau primena žmogų, kuris puikiai supranta, ką reikėtų daryti, sportuoti, valgyti daugiau daržovių, rūpintis sveikata, bet vis ieško „tinkamo momento“ pradėti. Ar tai ne daugeliui pažįstama prokrastinacija?
Pripažinkime, Europa kovoja ne tik su išoriniais konkurentais, bet ir su savo inercija. Bendra rinka nėra iki galo bendra. Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, kad prekių judėjimo kliūtys tarp ES šalių narių prilygsta 45 proc. muitui, o paslaugų atveju – net 110 proc. Tad galime ne tik skųstis Amerikos įvestais 15 proc. muitais, bet ir sumažinti vidines kliūtis, priklausančias nuo mūsų pačių.
Europos Komisija žada imtis veiksmų ir mažinti biurokratiją bei administracinę naštą, dereguliuoti kapitalo, paslaugų, energijos, telekomunikacijų rinkas. Skamba teisingai. Tačiau šalia dereguliavimo nuolat išdygsta vis nauji reguliavimo sluoksniai: Komisijos pirmininkės ataskaitoje paminėtas „Kokybiškų darbo vietų aktas“ – suprask, žmonių gerovė ir progresas vis dar matomi kaip įstatymų išdava, o ne sustiprinto konkurencingumo ir ekonomikos augimo vaisius. Kalbama apie „plataus užmojo Europos kovos su skurdu strategiją“, nors geriausia skurdo mažinimo priemonė – auganti ekonomika ir valdiškų milijardų nežarstanti pinigų politika.
Skaitmeninio euro projektas irgi geras pavyzdys. Tai priemonė, galinti pakeisti visą bankų architektūrą ir finansinius santykius. JAV planai dėl skaitmeninio dolerio buvo sustabdyti, nes kaina ir nauda visuomenei nebuvo aiškiai pagrįstos. Europa gi neria į šį naują brangų ir abejotinos vertės eksperimentą. Nenuostabu, kad dalis įmonių savo veiklą perkelia už Atlanto, kur veikti yra paprasčiau.
Lietuva netrukus pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai nėra tik protokolinė garbė – tai proga jau dabar imtis dereguliavimo ir pradėti savo pirmininkavimą, dovanojant Europai konkrečius metodus, kaip sustiprinti šalies – ir viso žemyno – konkurencingumą. Tai atlikę pirmiausiai Lietuvoje, suteiksime mūsų ekonomikai pagreitį, biudžetui – papildomų milijardų, o žmonėms – stabilias ir gerai apmokamas darbo vietas. Ir tegu mums pavydi ir... vejasi.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
