Vasarai mūsų regione patyrus fiasko iškart pasigirdo balsų, kad nepalankūs orai nusitęs į šaltą rudenį ir dar šaltesnę žiemą. Spėlioti, burti ir pranašauti neuždrausta, tačiau beveik kasmet iš neaiškios kilmės šaltinių pasklinda kiek įmanoma labiau bauginančiai suformuluotos antraštės apie artėjantį ypač ekstremalų sezoną.
Sakyti, kad šitie spėjimai yra visiškos melagienos, lyg ir neišeina, kažkada jie gali imti ir pasitvirtinti. Tačiau su jokiomis oficialiomis prognozėmis jie neturi nieko bendro.
Šios vasaros pradžioje buvo kalbų apie 40 laipsnių ir artėjančią sausą, kurią lydės vos ne skėrių antplūdžiai. Taip, vasara buvo neeilinė, bet į kitą pusę nei mėgino numatyti interneto paskalų nešiotojai. Šiomis dienomis, matyt, paskatintos vėsos keliamo ažiotažo, vėl pasirodė „prognozės“ žiemai. Neva laukia vos ne naujas ledynmetis, o šalčiai bus tokie, kokių žemynas nematė nuo 19 amžiaus.
Kasmet meteorologai turi atlikti savotišką informacinio sukčiavimo prevenciją ir išaiškinti, kad tokios prognozės klaidinančios. Paprasčiausiai neegzistuoja patikimas būdas, leidžiantis numatyti sezono orus. Taip, stambūs meteorologijos centrai sezonines prognozes pateikia, bet visada pažymi, kad jos eksperimentinės, patikimumas nėra didelis.
Galiu pridurti, kad ekstremalių šalčių ateinantiems mėnesiams tose prognozėse nematyti. Koperniko klimato kaitos tarnybos ansamblinė modelių sistema šiam rudeniui ir žiemos pradžiai Lietuvos teritorijai prognozuoja nuo 0,5 iki 1,5 laipsnio už daugiametį vidurkį aukštesnę vidutinę temperatūrą su šiek tiek didesniu už normą kritulių kiekiu.
Bet grįžkime prie pačių prognozių. Jos sudaromos modeliuojant atmosferą. Sukuriama supaprastinta skaitmeninė atmosferos kopija, taip apskaičiuojama, kas bus po dienos, trijų ar savaitės. Atmosfera didelė ir sudėtinga sistema. Milijardai oro dalelių juda, kyla, leidžiasi ir maišosi. Mažiausia nenumatyta smulkmena pajėgi pakeisti viską. Čia verta prisiminti vadinamąjį drugio efektą ir paklausti: ar gali toks, atrodytų, nereikšmingas dalykas kaip drugelio sparnų suplazdenimas Brazilijoje po daugybės tarpinių procesų virsti audra Europoje?
Žinoma, tai tik metafora, tačiau gana talpi. Net ir turint galingus superkompiuterius visų smulkmenų apie atmosferą žinoti neįmanoma. Kiekvienas nežinomasis po savaitės išauga į dideles klaidas prognozėje, todėl kuo toliau nuo šiandienos, tuo prognozės patikimumas mažesnis. Tą visi žinome iš patirties, be jokios teorijos.
Kai kurios technologijos šiandien atrodo beveik kaip stebuklas, bet net galingiausi kompiuteriai tiksliai negali pasakyti, koks šaltasis sezonas mūsų laukia.
Kai kurios technologijos šiandien atrodo beveik kaip stebuklas, bet net galingiausi kompiuteriai tiksliai negali pasakyti, koks šaltasis sezonas mūsų laukia. Vienintelė patikima prognozė – ruduo tikrai bus šaltesnis už vasarą. Sensacija menka, bet bent jau teisinga.
Negavę žinių iš mokslo žmonės ir net žiniasklaida dažnai gręžiasi į liaudiškus spėjimus. Juk labai smalsu žinoti, koks bus sezonas ir kam ruoštis. Anksti išskrido gandrai, pelės plūsta į sodybas, zuikiai rudeniop riebūs. Seniau visi šitie pastebėjimai sukurdavo ateities žinojimo iliuziją.
Reikalas tik tas, kad gyvūnai nenujaučia ateities, o reaguoja į dabartį. Zuikis riebus ne todėl, kad numato speigus, o todėl, kad vasarą gerai pasimaitino. Gandrai išskrenda anksčiau, nes jau dabar šalta. Kaimynas taip pat išskrido į šiltus kraštus dėl tos pačios priežasties. Palangoje paskutiniu metu buvo vėsoka.
Antį apie sezono orus paleisti gali bet kas. Tik dėl juoko ar siekdamas pasipelnyti. Tokia antis šiemet jau pasirodė. Kaip sąmoninga ir apsišvietusi visuomenės dalis, turėtume ją atpažinti ir tiesiog ignoruoti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
