„Game, set and match.“ Tokį įrašą savo socialiniame tinkle „X“ paskelbė Elonas Muskas oficialiai užsidarius visoms balsavimo vietoms Jungtinėse Valstijose ir paskelbus pirmuosius porinkiminių apklausų rezultatus. Kodėl būtent E. Muską galime laikyti tikruoju prezidento rinkimų laimėtoju?
Paskutinius rinkimų kampanijos mėnesius milijardierius investuotojas buvo garsiausias balsas ir ryškiausias veidas Donaldo Trumpo perrinkimo kampanijoje. Viešumos dažniausiai vengiantis E. Muskas lyg vaikas šokinėjo už savo remiamo kandidato jo susitikimuose su rinkėjais ir dalino milijono dolerių čekius tiems rinkimų kontekste svarbių valstijų gyventojams, kurie pasirašė peticiją remdami pirmąją ir antrąją JAV Konstitucijos pataisas, užtikrinančias žodžio laisvę ir galimybę turėti ginklą.
Pensilvanijos valstija jau ėmėsi svarstyti, ar tokios E. Musko pinigų dalybos gali būti traktuojamos kaip rinkėjų papirkinėjimas balsuoti ir raginti balsuoti už D. Trumpą, bet šaukštai po pietų. E. Musko remtas kandidatas tapo 47-uoju JAV prezidentu ir savo pirmoje porinkiminėje kalboje vadino milijardierių rėmėją „naujai sužibusia žvaigžde“ bei žadėjo skirti jam poziciją administracijoje „efektyvinant federalinės valdžios veiklą“.
Visa ši E. Musko parama D. Trumpui, solidi finansinė pagalba ir didelis indėlis į kampanijos strateginius bei komunikacinius sprendimus neatrodytų tokia keista, jei ne faktas, kad dar prieš penketą metų ekscentriškasis Pietų Afrikos Respublikoje gimęs, Kanadoje augęs ir tik po pirmųjų savo verslų sukūrimo JAV pilietybę gavęs milijardierius buvo demokratų šalininkas, ir to, ką D. Trumpo rinkėjai paniekinamai vadina „pelke“ bei „elitu“ dalis.

Baracko Obamos rėmėjų sąrašuose figūravęs ir noriai su juo fotografavęsis E. Muskas demokratų partijos atžvilgiu atšalo 2021-aisiais, kai Joe Bideno administracijos nebuvo pakviestas į elektra varomų transporto priemonių susitikimą, suvienijantį didžiausius šios srities pasaulio gamintojus.
Sunku pasakyti, kas lėmė J. Bideno administracijos sprendimą tokiu būdu parodyti E. Muskui, kad jis nėra neišvengiamas diskusijos dalyvis, bet milijardierius šį simbolinį gestą priėmė asmeniškai. Pažeminimo jausmas ir noras atkeršyti atvedė prie kelių verslo požiūriu sunkiai suvokiamų sprendimų.
2022 m. sausį jis pradėjo supirkti socialinio tinklo „Twitter“ akcijas, o galiausiai spalį perėmė ir visą bendrovę. Iš pirmo žvilgsnio nuostolingas ir nebūtinai perspektyvus E. Musko sprendimas buvo lydimas griežtų pertvarkų organizacijoje, kovos už žodžio laisvę deklaracijų ir propagandos bei sąmokslų teorijų sklaidos tikrovės. Iš „Twitterio“ tapęs „X“ socialinis tinklas sugrąžino D. Trumpą į platesnę socialinių tinklų erdvę, davė beveik jokių ribų ar atsakomybės neturinčią komunikavimo platformą nebūtinai patikimą, o kartais ir sąmoningai klaidinančią informaciją skleidžiantiems asmenims bei organizacijoms.
Pažeminimo jausmas ir noras atkeršyti atvedė prie kelių verslo požiūriu sunkiai suvokiamų sprendimų.
E. Musko kompanija „SpaceX“ karo Ukrainoje pradžioje ėmėsi teikti „Starlink“ palydovinio interneto paslaugą Ukrainos žmonėms, politinėms ir karinėms institucijoms. Šis gražus gestas būtų tapęs žmogiškumo patvirtinimo įrašu milijardieriaus gyvenimo aprašyme, jei ne tolesnė įvykių klotis. 2023 m. birželį E. Muskas išsireikalavo, kad „Starlink“ Ukrainoje patiriamos išlaidos būtų kompensuojamas iš JAV gynybos departamento biudžeto. Ukrainos kontrpuolimo metu E. Muskas asmeniškai atsisakė leisti Ukrainos karinėms pajėgoms naudoti jo palydovų užtikrinamą interneto prieigą smūgiams į karinius Rusijos taikinius Krymo teritorijoje. Šių metų vasarį Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino, kad Rusijos karinės pajėgos okupuotose teritorijose taip pat naudojasi „Starlink“ teikiama prieiga.
Sunku spręsti, ar E. Muskas šį dvigubą žaidimą žaidžia siekdamas tiesiog finansinės naudos, ar vedamas naujai užgimusių politinių interesų, bet faktas, kad jis palaiko ryšį su dabartiniu Rusijos režimu, turėtų kelti nerimą.
Nerimą turėtų kelti ir tai, kad kaip sėkmingas verslininkas ir investuotojas pasižymėjęs milijardierius neketina sustoti ir žada toliau dalyvauti JAV vidaus ir užsienio politikos formavime bei rinkimų kovose. Jei D. Trumpas gali disponuoti beveik neribota politine galia, jos vertikalę ištiesdamas ir per Senatą bei Atstovų rūmus, tai E. Muskas šią galią plečia vis horizontaliau.

Vien rinkimų naktį parama išrinktajam prezidentui E. Muskui atnešė papildomą 15 mlrd. dolerių sumą, kuri atsispindėjo kylančiose jo kompanijų akcijų vertėse. Akivaizdu, kad tai ne tik augančio pasitikėjimo ženklas, bet ir supratimas, kad iki šiol didelę įtaką turėjęs verslininkas bus labai arti sprendimų priėmimo proceso ir neabejotinai darys įtaką D. Trumpo pasirinkimams.
Iki šiol E. Muskas buvo nuo programų kūrimo atsispyręs ekscentriškas verslininkas, vystantis elektrinių automobilių, kosminių technologijų ar socialinių tinklų verslus, o dabar jis tampa galingu žaidėju ir politiniame lauke. Jo geopolitinės pažiūros, vertybiniai pasirinkimai, gebėjimai spręsti sudėtingus organizacinius klausimus tampa viso pasaulio problema.
Didžiausią nerimą turėtų kelti tai, kad iki šiol E. Muskas pademonstravo ne tik puikias plėšraus verslininko ir rizikuojančio investuotojo savybes, bet ir negailestingą elgesį su savo organizacijų darbuotojais, pirmenybę teikdamas efektyvumui ir idėjų įgyvendinimui bet kokiomis priemonėmis. Rizikuojantis investuotojas ir vizionierius yra galimos sėkmės epitetai versle, bet politikoje būtinos socialinio ir humanitarinio išmanymo, emocinio intelekto, empatijos savybės E. Muskui atrodo svetimos. Pelnas ir vizijų įgyvendinimas yra pamatiniai siekiniai pasaulyje, kuriame viskas yra šios užduoties įgyvendinimo instrumentai. Kaip patyręs „Diablo IV“ žaidėjas E. Muskas tiesiog įveikia lygį po lygio.
Nuo E. Musko gebėjimo suvokti, kad ne visi klausimai yra sprendžiami verslo organizacijų formavimo, efektyvumo, greito pelno ar racionalaus atsikratymo metodais, priklausys ne tik JAV, bet gal ir viso pasaulio ateitis.
Pakilęs į keršto kovą su, jo manymu, pažeminusia ir nepakankamai įvertinusia sistema potencialus pirmasis pasaulio trilijonierius kaupia vis daugiau galios ir ketina įgyvendinti vis rizikingesnes idėjas. Ir jo deklaruojamoje absoliučios žodžio laisvės idėjoje netelpa kritika jam pačiam ar jo partneriams dalis.
Trečiadienio rytą rinkimų rezultatus komentuojantys ar apsvarstantys apžvalgininkai didžiausią nerimą reiškė dėl galimo D. Trumpo nenuspėjamumo. Bet tikrąjį nerimą turėtų kelti tai, kad jo šešėlyje auga tokios finansinės, politinės ir komunikacinės galios veikėjas, kokio pasaulio istorija iki šiol dar nematė. Nuo E. Musko gebėjimo suvokti, kad ne visi klausimai yra sprendžiami verslo organizacijų formavimo, efektyvumo, greito pelno ar racionalaus atsikratymo metodais, priklausys ne tik JAV, bet gal ir viso pasaulio ateitis.
Kol kas E. Muskas yra panašesnis į tą galios žaidėją, klasikinį distopijų milijonierių, kurį Orsonas Wellesas pavaizdavo kurdamas Čarlzo Fosterio Keino personažą, pilietį Keiną. Žmogus, skiriantis savo gyvenimą sukaupti kaip įmanoma daugiau galios, nubausti savo priešus, tuos, kurie jį vienaip ar kitaip įskaudinę, pažeminę ar nepalinkę prieš jo valią. Žmogus, kuriam lemta pasitikti savo likimą didžiulėje prabangių daiktų krūvoje, matant subyrėjusias viltis ir išsisklaidžiusias iliuzijas, ilgintis to, kas negrįžtamai prarasta.




