Smagus tas ruduo šiemet. Rugpjūtis, kuris tęsėsi visą rugsėjį, baigėsi staiga, vos per duris kyštelėjo galvą susivėlęs spalis. Baigėsi karštos naktys, rytais pradėjo rodytis rimtesnės šalnos. Ir iki pat spalio pradžios buvę žali, medžiai kažkaip nepastebimai tapo spalvoti.
Neįtikėtinai greitai susisuko klevų, beržų, liepų, ožekšnių, skroblų dažytojai. Vos per savaitę Dūkštos slėnis iš žalsvai gelsvo tapo geltonai oranžiniai raudonas. Man būtent Dūkštos slėnis rudenį yra pats gražiausias, spalvočiausias ir rudeniškiausias. Nesvarbu, nuo kurio piliakalnio žiūrėsit, ar nuo Buivydų, ar nuo Karmazinų, ar nuo Bradeliškių – akys raibs nuo spalvų. Ir būtent šį savaitgalį vaizdas bus pats gražiausias. Vėliau spalvos po truputį blanks, vis daugiau lapų kris žemėn, kur jų jau išskėstom burnom laukia sliekai, erkės, grybai, bakterijos, kad galėtų maisto medžiagas grąžinti į gyvybės ratą.
Šiltesnėmis dienomis, o dar jų daug pasitaiko, miškuose nenustebkit pamatę skraidančius citrinukus. Jie vis dar ieško vietos, kur galėtų kristi miegelio ir snausti, kol pražys pirmosios žibutės. Didelė dalis varliagyvių ir gyvačių jau nulindo miegoti. Bet labai neišsižiokit sutikę kokią žalią rupūžę ar geltonskruostį žaltį. Angys šiemet nėjo miegoti iki pat spalio vidurio. Tai visiškas rekordas.
Mažųjų paukštukų migracija eina į pabaigą. To masiškumo nebėra, bet dar ilgai visokia smulkmė trauks cypsėdama laukais ir miškais. Užtat dangų pradėjo braižyti nesuskaičiuojami žąsų trikampiai. Tūkstantiniai jų būriai lekia pro mus dieną naktį. O aplink Žuvintą ir Nemuno Deltą galima pasigėrėti jų dešimtūkstantiniais būriais nukultuose kukurūzų ar javų laukuose. Čia jos pasistiprins ir toliau tęs kelionę pietų pusėn.
Šiemet labai gerai užderėjo ąžuolai. Ne, ne todėl, kad bus šalta žiema, o todėl, kad jie turi tokį ciklą ir dera kas kelerius metus. Miško gyventojams tai tikras džiaugsmas. Pelės ir voverės nespėja temptis gilių atsargų į dreves ir inkilus, jas lesa varnos, kuosos, kovai ir gražuoliai kėkštai. Jie dabar darbuojasi nuo ryto iki vakaro. Nes būtina visas giles nuskinti arba surinkti ir paslėpti, kad niekas nerastų. O tą darant reikia baisuliniai rėkti vienas ant kito. Tada būtina didžiąją dalį slėptuvių pamiršti, iš kurių vėliau visai netikėtai sudygs ąžuoliukai.
Po ąžuolais dabar nuolat maitinasi ir didesni gyviai – stumbrai, elniai, stirnos, šernai bei danieliai. Tiesa, danielių bernams dabar svarbu ne tik paėsti, bet ir paraugėti. Tai jų tokia vestuvinė giesmė. Bundantys miškai dabar skamba nuo tokių keistų kosčiojimą, raugėjimą primenančių garsų. Tai danieliai dainuoja serenadas savo išrinktosioms.
O jei labai labai tyliai būsit, galit išgirsti, kaip kokiam vyresniam stirninui kartu su lapais nukrenta ragai.
Taip, dabar pats metas pasidžiaugti gražiuoju rudeniu ir, žinoma, nepraleiskit progos pamojuoti Tsuchinshan-ATLAS kometai, kuri pas mus buvo užsukusi prieš 80000 metų, kai čia dar dvikojų nebuvo nė kvapo.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
