Dar antroje praeitų metų pusėje buvo prognozuota, kad 2023-ieji planetos mastu bus šilčiausi nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Dabar tai jau oficialus faktas. Pernai vidutinė oro temperatūra visoje Žemėje 1,48 laipsnio Celsijaus viršijo ikipramoninio laikotarpio vidurkį. Tyrimai rodo, kad metai buvo šilčiausi ir per gerokai ilgesnį laiką, net per ištisus 125 000 metų.
Apskirtai su pasauline praėjusių metų temperatūra siejama labai daug klimato duomenų, paryškintų žyma „pirmą kartą klimato istorijoje“. Nesiveliant į daugybę skaičių, nusakančių šį klimato įvykį, paminėsiu tik kad šilčiausi metai buvo fiksuoti 77 pasaulio šalyse. Lietuvoje 2023-ieji buvo treti pagal šiltumą. Vidutine savo temperatūra jie šiek tiek atsiliko nuo 2019-ųjų ir 2020-ųjų.
Metinis temperatūros vidurkis bendrą šilumos pojūtį nebūtinai gerai atspindi. Lietuvoje metai buvo labai eklektiški, jų šilumą iš esmės nulėmė anomali žiemos mėnesių temperatūra ir ryškiai išsiskyręs rugsėjis, kuris visais savo terminiais rodikliais pernai dar buvo ne rudens, o vasaros mėnuo. Be to, prie nebe tokių šaltų rudens, žiemos ir pavasario sezonų jau senokai pripratome, nemažai kam daugiau nuostabos kelia dviženklė neigiama temperatūra sausį nei trisdešimties laipsnių karštis rugsėjo mėnesį.
Tai, kad pernai metai globaliai buvo šilčiausi, nėra labai stebinantis faktas. Buvo prognozuota. Įspūdingiau tai, kokiu dydžiu viršytas buvęs temperatūros rekordas. Panašu, kad užlipome ant naujo pasaulinės temperatūros vidurkio laiptelio, nuo kurio į apačią labai smarkiai jau nebenulipsime.
Tikėtina, kad 2023-iaisiais atmosferoje ir vis labiau šylančiuose vandenynuose susikaupusi šiluma niekur neišsisklaidys ir 2024-isias 1,5 laipsnio temperatūros riba, jau bus viršyta. Svarbiausi klausimai, į kuriuos dabar stengiamasi atsakyti – ar klimato kaita greitėja, ar planeta šyla sparčiau nei buvo manyta, ar peržengėme kokią nors negrįžtamą ribą? Kol kas vienareikšmiško atsakymo į juos niekas negali pateikti.
Kaip dažnai rašoma antraštėse – mokslininkams kelia nerimą toks globalios oro temperatūros šuolis. Išties, mokslininkai dėl šylančio klimato baiminasi jau mažiausiai kelis dešimtmečius. Taip ir iš proto galima išeiti. Tas nerimavimas naudos nelabai duoda, todėl tikiu, kad pasaulyje yra ne vienas mokslininkas, kuris viduje tyliai pasidžiaugė, o gal kaip nors net ir atšventė šilčiausius metus.
Juk klimato kaita įsismarkauja, šiltnamio efektą sukeliančios dujos iš iškastinio kuro šildo Žemę, ledynai tirpsta sparčiau nei bet kada. Orai pametę pastovumą – daugėja miškų gaisrų, potvynių ir sausrų, o karščio bangos vis intensyvesnės. Žodžiu, viskas daugiau mažiau kaip žadėjo mokslas.
Bent jau aš esu patenkintas 2023-iųjų šilumos rekordu. Ne kartą esu viešai kalbėjęs apie šylantį klimatą, o dabar tai dar kartą patvirtina faktai. Tikrai ne vien klimatologai turi dėl klimato baimintis, tiesa sakant, mums baimintis jau atsibodo. Juk ir su visuotinio atšilimo pasekmėmis ne vien klimato tyrinėtojams teks gyventi.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
