2026 m. liepos 21 dieną Prancūzijai tapus pirmąja Europos Sąjungos valstybe, uždraudusia socialinių tinklų prieigą jaunesniems nei 15 metų vaikams, Lietuvoje buvo iškeltas panašus klausimas. Tačiau dar prieš tai Lietuvos socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kaip Marijampolėje buvo viešai sumušta trylikametė. Tai paskatino daug diskusijų apie nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais ir priminė apie tėvų atsakomybę prieš teikiant prašymus Vyriausybei.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Prancūzijai apribojus socialinių tinklų prieigą jaunesniems nei 15 metų vaikams, Lietuvoje taip pat svarstoma, kokių priemonių reikėtų siekiant užtikrinti vaikų saugumą internete.
- Socialinių tinklų platformos dažniausiai leidžia paskyras kurti nuo 13 metų, tačiau Lietuvoje vis dažniau svarstoma šią ribą kelti iki 16 metų.
- Ekspertai pabrėžia, kad vaikams žalingas ne tik ilgas buvimas prie ekranų, bet ir tai, kokį turinį jie juose vartoja.
- Lietuvos mokyklose nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią visos šalies bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio švietimo įstaigos privalo turėti aiškias mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles.
- Anot premjero, nepilnamečių saugumo skaitmeninėje erdvėje klausimas yra Vyriausybės darbotvarkėje.
Socialinių tinklų platformos – „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“, „Facebook“ – daugumoje pasaulio valstybių leidžia sukurti paskyras asmenims nuo 13 metų. Pastaruoju metu Lietuvos internautams tai pradėjo skambėti kaip per jaunas amžius, todėl jie viešai prašo, kad Vyriausybė imtųsi papildomų priemonių ir pakeistų leistiną amžių į 16 metų.
Be to, naujausi tyrimai atskleidė santykį tarp ilgo vaikų buvimo prie ekranų ir suprastėjusios jų emocinės sveikatos, miego kokybės, fizinio aktyvumo ir bendros gyvenimo kokybės.
„Kai ekranai užima per daug vietos kasdienybėje, jie pradeda išstumti kitus vaikystei reikalingus dalykus – gyvą bendravimą, žaidimą, nuobodulį, iš kurio gimsta kūrybiškumas, ir tiesiog laiką pabūti su savimi“, – LRT.lt komentuoja Skaitmeninės etikos centro bendrakūrėjė, lektorė Renata Gaudinskienė.
Svarbu ne vien laikas prie ekranų, bet ir ką vaikai veikia
R. Gaudinskienė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik tai, kiek laiko vaikai leidžia prie ekranų, bet ir ką veikia prie jų. Anot jos, yra didelis skirtumas tarp bendravimo su bendraamžiais, kūrybos ir nesibaigiančio turinio, kurį atrenka programėlės, vartojimo.
„Didelę dalį to, ką vaikai mato socialiniuose tinkluose, šiandien lemia būtent algoritmai. Kiekvienas paspaudimas, sustojimas prie vaizdo įrašo ar paspaustas „patinka“ padeda tiksliau nuspėti, kas sudomins dar labiau ir paskatins pasilikti dar kelioms minutėms, o minutės greitai virsta valandomis“, – teigia ekspertė.
Tačiau tėvams yra gera žinia – šią funkciją (personalizuotą turinį) galima išjungti. Pagal Skaitmeninių paslaugų akto įsipareigojimus, didžiosios platformos privalo suteikti galimybę atsisakyti personalizuotų rekomendacijų ir taip sustabdyti įtraukiančio turinio srautą. Todėl tėvai gali pakeisti savo atžalų socialinių tinklų paskyrų nustatymus.
Tėvai turi ne tik riboti, bet ir šnekėtis
Pasak Lietuvos tėvų forumo pirmininko Kęstučio Mikolajūno, tik apie 20 procentų tėvų Lietuvoje griežtai riboja vaikų laiką prie ekranų ir aktyviai taiko taisykles, nors tiek „Apple“, tiek „Android“ priemonės leidžia nustatyti laiko ribojimus.
Anot K. Mikolajūno, dažniausia tėvų klaida – visiškas įrenginio atėmimas. Tai yra kraštutinumas, kai globėjas praranda kantrybę ir nusprendžia visiškai atriboti vaiką nuo įrenginių. Tėvai turėtų taikyti susitarimus ir taisykles ir valdyti savo emocijas, kalbėdami apie įrenginių naudojimą. Svarbu paminėti, kad abipusiai susitarimai galioja, kai vaikas dar neturi akivaizdžios kenksmingos priklausomybės nuo ekranų.
Nors tėvai turi riboti vaikų laiką prie ekranų, to nepakanka – svarbu ir aktyviai kalbėtis apie tai, kas vyksta internete. Tėvai turi pasidomėti, kas vaikams įdomu internete, kas kelia klausimų, gąsdina, trikdo. K. Mikolajūnas atkreipia dėmesį, kad tėvai, kurie patys rečiau naudojasi technologijomis, ne visada turi pakankamai žinių apie interneto aplinką ir joje vaikams kylančias grėsmes.
Jam pritaria ir R. Gaudinskienė: „Jei manote, kad su aštuonmečiu, kuris turi asmeninį išmanųjį įrenginį, dar ne laikas kalbėti apie pornografiją, greičiausiai klystate. Labai tikėtina, kad jis jau yra su tuo susidūręs, jei ne savo, tai kitame ekrane.“
Prancūzijos sprendimas – stiprus diplomatinis ženklas, bet nepakankamas
Europoje Prancūzija išsiskiria savo savarankišku mąstymu – šios valstybės valdžia nelaukia, kol visos detalės bus sutartos Europos mastu. „Viena didžiausių Europos demokratijų nusprendžia riboti socialinių tinklų prieigą iki 15 metų amžiaus. Tai svarbus argumentas balsams, kurie sako, kad tokios priemonės nesuderinamos su demokratinėmis vertybėmis ar vaikų teisėmis“, – komentuoja R. Gaudinskienė.
R. Gaudinskienė ir K. Mikolajūnas pabrėžia, kad tėvai negali konkuruoti su daugiamilijardinėmis pasaulinėmis platformomis, kurios yra išlaikomos žmonių dėmesiu, todėl palikti vaikų saugumo internete klausimą vien tėvams negalima.
Pasak R. Gaudinskienės, tik įstatymų pokyčio nepakaks, kad paskatintume vaikus atsitraukti nuo ekranų Lietuvoje. Tai gali būti tik viena iš priemonių kartu su didesne parama tėvams ir mokykloms, sako pašnekovė.
Lietuvos mokyklose nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią visos šalies bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio švietimo įstaigos privalo turėti aiškias mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles. Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos teisiškai įpareigoja mokyklas pačias arba remiantis ministerijų rekomendacijomis nusistatyti būsimus ribojimus.
Tačiau Skaitmeninės etikos centro bendrakūrėjė R. Gaudinskienė įsitikinusi, kad tai ne iki galo sprendžia problemą: „Įstatymai gali reikalauti sumažinti rizikas, apriboti žalingus platformų sprendimus, suteikti tėvams daugiau apsaugos priemonių, bet nenuspręs, kiek laiko vaikas praleis prie ekrano ir ar telefonas keliaus su juo į miegamąjį.“
Ekrano laiko kontrolė – privatumo pažeidimas ar tėvų teisė?
Vaikai, ypač paaugliai, teigia, kad, kontroliuodami laiką prie ekranų, tėvai pažeidžia jų privatumą. Tačiau, pasak K. Mikolajūno, tėvai turi visišką teisę tai daryti be vaiko sutikimo, nes jie yra atsakingi už nepilnametį iki 18 metų.
Jo teigimu, šiais laikais ekranų ribojimas yra paprasčiausiai būtinas siekiant nepilnamečių gerovės.
„Šiomis dienomis technologijos yra pritaikytos įtraukti žmones, todėl vaikai dažnai to neatpažįsta patys ir reikia tėvų įsitraukimo“, – sako K. Mikolajūnas.
Kaip atpažinti nesveiką vaiko santykį su ekranu?
Tėvai turėtų reguliariai įvertinti vaiko santykį su technologijomis ir stebėti, ar naudojimasis įrenginiais nekenkia jo savijautai. Tai padaryti galima atkreipiant dėmesį į kelis svarbius ženklus.
Pirmiausia tėvai turi pradėti nuo savo elgesio, sako R. Gaudinskienė, mat dažnai jie patys to nepastebėdami sukuria sąlygas nesveikam santykiui su ekranais. Ekspertė rekomenduoja pamėginti atsakyti į kelis klausimus. Ar vaikai mato, kad nešatės įrenginį į miegamąjį? Ar sukūrėte aiškius susitarimus šeimoje ir jų laikotės? Ar vaikas nuolat mato jus su įrenginiu rankose?
Susitarimai – kebliausia vieta tėvams dėl dvejopų standartų. Todėl ekspertė pataria susitarti dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais taisyklių visai šeimai. Pavyzdžiui, jokių telefonų valgant, palikti telefonus kitoje erdvėje einant miegoti, keltis su žadintuvu (ne su telefonu) ar paskirti laiką, kuris bus leidžiamas be ekranų, – tai gali būti popietė, diena ar net savaitgalis.
Tėvai dažnai klausia, kada reikėtų duoti vaikui pirmą telefoną. Ekspertė ragina neduoti telefono vaikui vos paprašius ir palaukti ankstyvos paauglystės.
„Dažnai minima 13 metų riba, nes iki šio amžiaus vaikai dar aktyviai bręsta, formuojasi jų gebėjimas vertinti pasekmes, savireguliacija, savivertė – tai ypač svarbu aplinkoje, kurioje jie nuolat susiduria su kitų žmonių atvaizdais, vertinimu ir lyginimusi. Todėl vis daugiau vaikų sveikatos ir raidos specialistų ragina su šiuo žingsniu neskubėti“, – pataria Renata Gaudinskienė.
Susidaręs nesveikas santykis su ekranais trukdo gerai išsimiegoti, suprastėja nuotaika, sumažėja susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, vaikas slepia savo veiklą internete, jam sunku padėti įrenginius į šalį vos paprašius.
Ministerija: problemą matome, turime planų ją išspręsti
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pritaria, kad kalbant apie socialinių tinklų kontrolę privalomi pokyčiai: „Būtina keisti socialinių tinklų naudojimo kultūrą, akcentuojant skaitmeninę higieną ir sveiką naudojimą. Tačiau vien ribojimai problemos neišsprendžia. Reikalingos kompleksinės priemonės, kurios didintų vartotojų sąmoningumą, alternatyvos, atliepiančios vaikų ir jaunuolių poreikius, ir techniniai sprendimai, kurie leistų patikimai patikrinti vartotojo amžių ir užtikrinti kontrolę.“
Ministrė taip pat įsitikinusi, jog problema yra ne patys socialiniai tinklai, bet priklausomybę skatinantis jų turinio dizainas, anot jos, net tėvai nežino, kaip su juo tvarkytis.
„Informacijos šiandien yra daugiau nei anksčiau, tačiau manau, jos vis dar nepakanka, o tėvams dažnai trūksta praktinių žinių ir pagalbos“, – sako I. Ruginienė. Anot jos, valstybė čia gali padėti nustatydama amžiaus ribą, nuo kada galima saugiai naudotis socialiniais tinklais.
Kaip teigia ministrė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2026–2029 m. planuoja įgyvendinti veiklas, kuriomis bus stiprinamas vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje, įskaitant socialinius tinklus.
„Numatoma organizuoti vaikams skirtas edukacijas skaitmeninės erdvės rizikų prevencijos tema ir paskaitas tėvams, globėjams, pedagogams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams. Taip pat bus rengiamos duomenimis grįstos rekomendacijos ir praktinės gairės, skirtos sąmoningam, atsakingam ir saugesniam vaikų elgesiui skaitmeninėje erdvėje skatinti“, – pasakoja ministrė.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius irgi pripažįsta, kad problema aiški: „Nepilnamečių saugumo skaitmeninėje erdvėje klausimas yra Vyriausybės darbotvarkėje. Institucijų jau paprašyta surinkti informaciją apie kitų valstybių patirtį – kokius sprendimus jos yra priėmusios ir kaip jie veikia praktikoje. Įvertinus šią informaciją, bus sprendžiama dėl galimų tolesnių iniciatyvų Lietuvoje.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija elektroniniame laiške LRT.lt teigė, kad jei naujos mokyklų tvarkos bus nepakankamos prasidėjus 2026 mokslo metams, tvarka gali būti griežtinama.
„Daugiau nei pusė šalies mokyklų minėtas mobiliųjų įrenginių naudojimo taisykles jau yra pasitvirtinusios, kai kurios sėkmingai taiko jas ne vienus metus ir mato teigiamą poveikį vaikų savijautai ir mokymosi aplinkai“, – rašė ji.
