Nuo spalio 1 dienos įsigalioja nauja komandiruočių dienpinigių mokėjimo tvarka. LRT.lt pateikia, kokie svarbiausi pokyčiai laukia darbdavių ir darbuotojų.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), dienpinigių mažinimas buvo viena dažniausių ginčų priežasčių, todėl pakeitimais ir siekta teisinio aiškumo, kad tie patys teisės aktai nebūtų skirtingai traktuojami ir taikomi, kartu stiprinant garantijas darbuotojams.
Nuo spalio 1 d. nustatoma, kad dienpinigių dydžiai priklauso nuo jų nustatymo šaltinio.
Jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis, joje nustatyti dienpinigiai negali būti mažesni nei 50 proc. Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.
Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, o dienpinigių dydį darbdavys nustato įmonės vidaus tvarkomis, už komandiruotes, trunkančias trumpiau nei 7 kalendorines dienas, dienpinigiai negali būti mažinami ir turi būti mokama 100 proc. nustatytos maksimalios dienpinigių normos. Jei komandiruotė trunka 7 kalendorines dienas ar ilgiau, turi būti mokama ne mažiau kaip 65 proc. maksimalios dienpinigių normos.
Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad naujasis reguliavimas taip pat įtvirtina pareigą darbdaviui iki komandiruotės pradžios raštu informuoti darbuotoją, jeigu jam bus taikomi mažesni dienpinigių dydžiai. Be to, komandiruotės metu nustatyto dienpinigių dydžio keisti nebebus galima – jis galios iki konkrečios komandiruotės pabaigos.
Dar vienas pokytis – už labai trumpas, iki 4 valandų trunkančias komandiruočių dienas, pirmą arba paskutinę komandiruotės dieną, gali būti mokami mažesni dienpinigiai – 20 proc. nustatyto dydžio.
Taip pat svarbus pokytis – už vienos dienos komandiruotę Lietuvoje dienpinigiai nebebus mokami.
Pasak ministerijos, toks siūlymas pateiktas atsižvelgiant į tam tikruose sektoriuose susiklosčiusią praktiką, kai darbuotojai atlieka savo sulygtas vienos dienos (pamainos) trukmės darbo funkcijas kitoje vietovėje, tačiau tai atitinka kilnojamojo pobūdžio darbą.
Be to, dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčiu, nėra apmokestinami, taip pat nėra įtraukiami skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, todėl tai blogina darbuotojų padėtį: mažėja atostoginiai, išeitinės ir kitos išmokos, skaičiuojamos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Taip pat darbuotojas nukenčia, naudodamasis socialinėmis garantijomis: mažėja ligos, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos, senatvės pensija ir kitos „Sodros“ mokamos išmokos / pensijos.
Ši nuostata grindžiama proporcingumo ir teisingumo principais, dienpinigių dydis siejamas su faktiška komandiruotės trukme ir tikėtinomis darbuotojo išlaidomis. Trumpesnė nei 4 valandų komandiruotė paprastai nesukelia visos dienos sąnaudų, todėl proporcingas apmokėjimas padeda išvengti nepagrįsto permokėjimo, užtikrina racionalų lėšų naudojimą.
Pasak SADM, daugiausia darbuotojų į komandiruotes, taip pat ir į tarptautines ar kitas tolimesnes išvykas siunčia šie Lietuvos ūkio sektoriai: transporto ir saugojimo (logistikos), statybos ir pramonės (apdirbamosios gamybos).
VDI pataria darbdaviams peržiūrėti savo vidaus teisės aktus ir pasirengti taikyti naują teisinį reguliavimą.
