Istorinė diena atėjo. Lietuva priima NATO sąjungininkus – ir šalis partneres – Viršūnių susitikime.
Galime drąsiai teigti, kad tai – didžiausios apimties ir reikšmės tarptautinės politikos renginys mūsų valstybingumo istorijoje. Keturiasdešimties šalių vadovai, ministrai, diplomatai ieškos geopolitinių sankirtų sprendimo būdų.
NATO priims daug istorinių sprendimų, tačiau bene aktualiausias – Aljanso santykis su Ukraina. Ukrainiečiai dega noru įstoti į klubą – apklausos rodo, kad tam pritaria devyni iš dešimties gyventojų. Bet kelias nebus lengvas.
Juos turėtų įkvėpti tai, jog integruotis nebuvo lengva ir Lietuvai. Dabar atrodo, jog negalėjo būti kitaip; nepriklausomybę atkūrusi Lietuva tarsi automatiškai privalėjo tapti NATO nare. Bet istorija rodo, jog Baltijos šalys įšoko pro galimybių langą, kuris buvo trumpam atsivėręs tūkstantmečių sandūroje. Ir, dėl agresyvėjančio Kremliaus, ėmė sparčiai užsidarinėti.
Simboliškai užsidarymo pradžios data galima laikyti 2007-uosius, garsiąją Putino kalbą Miunchene. Joje Kremlius nubrėžė būsimosios agresijos prieš Sakartvelą, Ukrainą ir kitas šalis gaires.
Bet net ir tuomet, kai galimybės įstoti į NATO atrodė sąlyginai paprastesnės, reikėjo didžiųjų šalių politinės lyderystės nepasiduoti Rusijos vilionėms. Dar 1999 m. tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas prašė JAV prezidento Billo Clintono:
„Bilai, Bilai... <...> Prašau tavęs tik vieno dalyko. Atiduok Europą Rusijai. Jungtinės Valstijos nėra Europoje. Europa turėtų būti europiečių reikalas. Rusija yra pusiau europietiška, pusiau azijietiška“, – pasiūlė Jelcinas. „Tai gal nori ir Azijos?“ – tarstelėjo Clintonas. „Žinoma, žinoma, Bilai. Galiausiai sutarsime dėl visų šių dalykų.“
Clintonui atkirtus, kad, vargu ar patys europiečiai to norėtų, Jelcinas atsakė: „Galite imti visas kitas valstybes ir duoti joms saugumo garantijas. Aš paimsiu Europą ir suteiksiu jai saugumą.“ Ir čia pat pridūrė: „Na, ne aš asmeniškai, o Rusija.“
Vėliau Clintonas savo memuaruose rašė, kad su tokiu prašymu negalėjo sutikti. Tai būtų reiškę, kad Baltijos šalys, o taip pat ir Ukraina, paliekamos už naujos mentalinės geležinės uždangos. Jos negali rinktis pačios, o turi paklusti kaimynės reikalavimams.
To paties Kremlius siekia ir dabar. NATO Viršūnių susitikimas turi išsklaidyti abejones, kad Rusijai paliekama veto teisė Ukrainos integracijos kontekste.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
