Šią savaitę Lietuvoje prasidėjo didžiulis teismo procesas. Riaušininkų prie Seimo. Proceso dalyviams teismo salėje buvo leista surengti šou ir garsiausieji šia galimybe pasinaudojo. Vieni klausia, kodėl teismas leidžia tyčiotis jo salėje, kiti pabrėžia demokratija. Amerikoje net ir iš kalėjimo galėtum būti renkamas į prezidentus.
Tikrai tiesa. Jei Donaldas Trumpas patektų už grotų dėl to, kad pralaimėjęs rinkimus skelbė jų rezultatus buvus suklastotais ir skatino savo šalininkus užimti Kapitolijų, tas jam nesutrukdytų dalyvauti dar vienuose rinkimuose. Taip jau yra buvę. Du vyrai siekė aukščiausio Jungtinių Amerikos Valstijų posto iš kalėjimo. Eugene`as Debsas 1920 m. ir Lyndonas LaRouche 1992 m.
Debsas buvo socialistas, savo laiku sveikinęs Rusijos bolševikų perversmą ir pasisakęs prieš Amerikos dalyvavimą pirmajame pasauliniame kare. Už tai ir pasodintas pagal Šnipinėjimo aktą. Debsas dalyvavo keliuose rinkimuose ir skelbėsi atstovaujantis dirbančiųjų teisėms.
Didžiausios sėkmės sulaukė dvyliktaisiais, gavo apie milijoną balsų bet nuo visų rinkėjų tai tebuvo maždaug šeši procentai. Dar po kelių metų kandidatavo į Kongresą nuo Indianos, kaip pacifistas, pasisakantis prieš dalyvavimą kare, ir už antikarines kalbas buvo pasodintas į kalėjimą, kaip pasakęs tuo metu draudžiamą antikarinę kalbą. Nors karą, iš tiesų, paminėjo tiktai vieną kartą, to meto antikarinės agitacijos pagal vadinamąjį Špionažo aktą buvo baudžiamos griežtai ir Debsas gavo dešimt metų federalinio kalėjimo. Iš jo ir buvo Amerikos socialistų partijos kandidatas dvidešimtų metų rinkimuose. Prezidentu netapo, laisvę atgavo Prezidento Hardingo sprendimu.
Šią savaitę Lietuvoje prasidėjo didžiulis teismo procesas. Riaušininkų prie Seimo. Proceso dalyviams teismo salėje buvo leista surengti šou ir garsiausieji šia galimybe pasinaudojo. Vieni klausia, kodėl teismas leidžia tyčiotis jo salėje, kiti pabrėžia demokratija. Amerikoje net ir iš kalėjimo galėtum būti renkamas į prezidentus.
Lyndonas LaRouche irgi buvo daugkartinis kandidatas į Amerikos prezidentus, savo politinę karjerą jis pradėjo kraštutinėje kairėje, pabaigė kaip radikalus dešinysis. Skelbė susižavėjimą Linkolnu ir Reaganu, kad nekenčia Hitlerio ir jo mėgto Vagnerio, bet pats pridarė antisemitinių pareiškimų – sakė, kad žydai sukūrė Kukluksklaną. Žavėjosi fizika, matematika ir geometrija, bet susirūpinimą dėl klimato kaitos vadino moksline klastote. Šiuolaikinę muziką – sąmokslų įrankiu, Anglijos karalienę Elžbietą – pasaulinio narkotikų tinklo dalimi.
Penkiolikos metų bausmę Minesotos kalėjime gavo už dokumentų klastojimą ir savo rėmėjų milijonų pasisavinimą. Kalėjo penkerius ir vos išėjęs iš kalėjimo du kartus iš eilės kėlė savo kandidatūrą į prezidentus. Nesėkmingai.
Taip veikia demokratija, kai joje valdo sveikas protas. Gali būti renkamas, kad ir ką bebūtumei padaręs ir melavęs, arba kokius bebūtum skelbęs sąmokslus, tačiau išrinktu būti šansų daug nėra. Bent jau Amerikoje. Bent jau istoriškai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
