Turiu daug draugų iš viso pasaulio, dauguma jų myli savo gimtines, bet dar nė vieno negirdėjau sakant: mano šalyje visiškai viskas puiku, visos sistemos veikia puikiai, politikai patikimi ir padorūs. Nepaisant patriotinio sentimento, dažniau girdžiu žmones besiskundžiant, o skundai, kur jie begyventų, panašūs: ilgos eilės pas gydytojus, korumpuoti, savo išpūstų ego vedami politikai, aukštos būsto nuomos kainos, maistas „pilnas chemikalų“ ir t. t.
15 metų gyvendama emigracijoje nuolat turiu progų palyginti gimtąją Lietuvą su kitomis šalimis. Pastebėjau keletą įdomesnių dalykų.
Visų pirma, mėgstu būti velnio advokate. Gali būti, kad toks priešgyniavimas yra ginčus kaip sportą praktikuojančių žmonių proto mankšta. Kita vertus, ne sykį esu pastebėjusi žmonių susitapatinimą su jų gyvenamąja vieta. Kaip kadaise sakė vienas mano dvi, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, pilietybes turintis bičiulis: kai žmonės kritikuoja Prancūziją, imu kritikuoti Britaniją, ir atvirkščiai. Aš irgi taip darau. Tačiau šįkart noriu ne kritikuoti, o pagirti savo šalį, ypač lygindama ją su JAV.
Motinystės atostogos. Man tiesiog kraupu, kaip JAV nevertinama motinystė, jei konkrečiau, kūdikio ir motinos ryšys. Aštuonios savaitės yra JAV mokamų motinystės atostogų vidurkis, tačiau net ir toks trumpas laikas nėra reglamentuojamas teisiškai, kitaip tariant, įmonės neprivalo moteriai mokėti jokių motinystės išmokų.
Daugybė mano pažįstamų moterų į darbus grįžta vos po trijų savaičių, o po 12 savaičių grįžti į darbą privaloma, kitas pasirinkimas – jo netekti. Kai amerikietėms pasakoju, kad Lietuvoje motinos darbo vietą pagal įstatymą privaloma išsaugoti trejus metus, jos išpučia akis ir dažnai manimi nepatiki manydamos, kad tiesiog perdedu.
Nemokama sveikatos apsauga. Žinau, kad Lietuvoje eilės ilgos, girdėjau ir apie kyšius, ir apie privačių klinikų egzistavimą žinau. Tačiau tai – nesulyginama su JAV, kur vienam asmeniui turėti paprasčiausią sveikatos draudimą kainuoja kelis šimtus JAV dolerių per mėnesį ir, maža to, kiekvienas apsilankymas pas gydytoją vis tiek kainuoja maždaug 40–200 dolerių, priklausomai nuo draudimo tipo ir specialisto, pas kurį lankomasi.
Man tiesiog kraupu, kaip JAV nevertinama motinystė, jei konkrečiau, kūdikio ir motinos ryšys.
JAV yra tūkstančiai žmonių, kuriems dėl sveikatos, pavyzdžiui, patekus į autoavariją ar susirgus vėžiu ir neturint sveikatos draudimo tenka parduoti namus ir visiškai bankrutuoti, nes bet koks rimtesnis gydymas čia kainuoja dešimtis, o dažnai ir šimtus tūkstančių dolerių.
Stomatologai ir visi kiti dantų priežiūros specialistai. Nesileidžiant į technines smulkmenas, grynai iš asmeninės patirties – Lietuvoje šiuo klausimu viskas žymiai geriau. Pradedant technika ir baigiant filosofija: JAV gydytojai skuba dėti karūnėles ar implantus, o Lietuvoje daugybė odontologų laikosi požiūrio „išsaugoti dantį“.
Pamenu, kai mano dvejų metų dukrelei sugedo dantys, stomatologas Havajuose jai ant dantų užtepė juodo lako, ir vaiko dantys tapo juodi, gydytojo žodžiais, kol iškris. Pamačiusi juodus dantis stomatologė Lietuvoje stebėjosi – šita juodo lako praktika Europoje būdavo taikoma po Antrojo pasaulinio karo. JAV daug vidutiniškas pajamas gaunančių žmonių gyvena kartais neturėdami kelių dantų (nes per brangu įsidėti), su sidabrinėmis dantų karūnėlėmis ir juodomis, sudėtyje gyvsidabrio turinčiomis plombomis.
Vaistinės ir vaistų pasirinkimas. Lietuvoje vaistininkės ne veltui vadinamos „pusė gydytojos“. Nuostabu, kad atėjus į vaistinę galima papasakoti savo simptomus, nuoširdžiai pasikonsultuoti. Vaistininkės stebina išmanymu, o ir natūralių, žolelių pagrindu kurtų vaistų pasirinkimas Lietuvoje daug didesnis. JAV vaistininkai formalesni ir atsargesni – nedalija patarimų ir dažniausiai tik pasako, kurioje lentynoje rasti ieškomų vaistų.
Grožio specialistės. Nežinau, ar taip yra dėl šiek tiek perspausto grožio kulto, o gal grožio kultas randasi būtent dėl lietuvių talentų grožio paslaugų srityje? Viskas – nuo pedikiūro iki veido procedūrų – Lietuvoje, atrodo, atliekama kokybiškiau, kruopščiau. Grožio paslaugų specialistės labiau išsilavinusios, dažnai stažuojasi. Savaime suprantama, absoliutinu remdamasi tik asmenine patirtimi. Tačiau iki šiol negaliu pamiršti, kaip kažkokiame renginyje JAV mane į savo stendą procedūrai kvietėsi kosmetologė su nešvariomis panagėmis.
Restoranų interjerų išbaigtumas. Nesu tikra, ar tai vienareikšmiškai gerai, bet pastebiu, kad JAV gausu vadinamųjų „skylių“, į kurias pavalgyti eina įvairiausi, t. y. net labai pasiturintys, žmonės. Tuo tarpu Lietuvoje, gal dėl mažos šalies komplekso, net stoties bufete viskas gal ne nauja, bet tikrai su vazelėmis ir servetėlėmis ant stalų. Tas erdvės išbaigtumas kartais gali kelti įtampą, pavyzdžiui, jei viskas pernelyg iščiustyta, bet kartu tai juk reiškia ir pagarbą lankytojui, tiesa?
Konditeriniai gaminiai. Na, Lietuva ne Viena, garsaus štrudelio neturi, bet man keista, kad kalbant apie mūsų valgius minimi tradiciniai patiekalai kaip cepelinai ir šaltibarščiai, bet dažnai pamirštami saldumynai. Ir čia kalbu ne tik apie karalių šakotį, bet ir apie visas kepyklėles ir jose esančią pasirinkimo įvairovę: nuo bandelių su kopūstais iki tortų „Medutis“, pyragų „Seklytėlė“ ar „Tinginys“. Ir tortai! Kokie puikūs jų įdarai ir skoniai! Kad ir kokie gražūs tortai JAV būtų (esu hiperrealistiškų tortų vaizdo įrašų gerbėja internete), jų vidus JAV visada toks pat – kremu perteptas keksas.
Greitas internetas. Turbūt ir sakyti nereikia. Kaskart pakėlusi virš galvos telefoną ir gaudydama ryšį su baltu pavydu pagalvoju apie Lietuvą.
Puikus geriamasis vanduo. Iš tiesų jis vienas geriausių pasaulyje, kai kuriais skaičiavimais 15-oje vietoje iš visų šalių, taigi aplenkia net JAV, kuri šiame sąraše liko devynioliktoje vietoje pagal geriamo vandens skonį ir kokybę.
Jokių stichinių nelaimių. Lietuvos gyventojams negresia cunamiai, tornadai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, uraganai, smėlio audros. Lyg Dievo ausy.
Gal dar ko nepaminėjau? Kviečiu pratęsti mano sąrašą.
