Savivaldos rinkimuose dalyvavo beveik 14 tūkst. kandidatų. Kas siekė mero posto, kam tiesiog norėjosi į tarybą patekti. Bet kyla įtarimų, kad tarp šių tūkstančių buvo ir tokių, kurie nenorėjo nieko, bet dalyvavo, nes kažkas paprašė.
Kai kurių partijų lyderiai jau atviru tekstu pripažįsta, kad jokia kandidatų atranka nebevyksta ir užtenka tiesiog, jog žmogus sutinka dalyvauti. Turbūt todėl dalis kandidatų net nesivargino savo biografijas pateikti. 17 proc. kandidatų net nenurodė, kokius mokslus yra baigę. Nes kam čia rinkėjams žinoti. Ir delegavusioms partijoms tai jokia problema.
Bet su teistumu taip jau neišsisuksi. Šį nurodyti būtina. Ir čia sumušėme rekordus. Palyginus su 2019 m., šiais metais dalyvaujančių teistų asmenų turime dvigubai daugiau, t. y. apie pusę tūkstančio. Didžiausią tokių kandidatų skaičių pasiūliusios partijos pirmininkas teisinosi, jog visiems visko gyvenime pasitaiko.
Tikrai? Tai gali eiti jau bet kas? Ar elementari pagarba rinkėjams jau atgyvena? Žinoma, klausimas rinkėjams, kurie vis politikus kaltina vogimu, tačiau už asmenis, teistus dėl korupcinių nusikaltimų, balsuoja, irgi nepraranda aktualumo.
Pažiūrėkime ir kai kurių politinių partijų sąrašus. Štai vienas atvejis. Kandidatė turi du teistumo įrašus dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir vieną dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką. Išsilavinimas vidurinis, ką atspindi krūva rašybos klaidų, nors anketoje tenka parašyti vos kelis žodžius. Darbo patirties aprašyme – vienas įrašas, lyg kandidatė per visą gyvenimą būtų dirbusi vos dvejus metus.
Užtat privalomo registruoti turto ir turimų piniginių lėšų skaičiai vieni didžiausių, žiūrint į bendrą tos savivaldybės kandidatų kontekstą. Ir tik spėlioti belieka, iš kur tas turtas. Bet kandidatė šeštoje sąrašo pozicijoje. Partijai viskas tinka. Teista už gerus darbus, matyt. Ir tiek gera buvo, kad net ne kartą teista.
Bet nereikia ir teistumų. Politinės partijos iš Kauno pasityčiojo taip, kad, regis, kauniečiai ilgai dar tai atsimins. Ir tegul. Tegul atsimena nacionalinės premijos laureatus, kurie būdami tokia nacionaline Lietuvos vertybe, negalėjo patikėti, kaip už juos nebalsuoja, ir ieškojo paaiškinimų kauniečių psichikoje. Partijos atsiprašymo, beje, taip ir neteko girdėti. O turėjo būti ne tik tai.
Ir nepaisant partijų džiugesio dėl gerų rezultatų, nors jie geri didžiąja dalimi buvo ne dėl partijų gerumo, o dėl sumažėjusios rinkimų komitetų konkurencijos, atsižvelgiant į visą situaciją, kai tiesiog turime lyderių politikoje badą, klausimas, ar šiuos rinkimus laimėjo valstybė ir savivalda apskritai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
