Atrodo toks paprastas dalykas, tačiau dažnai sukelia daug emocijų. Šiame veiksme dalyvauja 36 raumenys ir raumenukai. Yra mokslininkų ir paprastų piliečių, kurie tvirtina, kad bučinys labai naudingas sveikatai, nes tuo metu perduodama apie 86 mln. užkrato mikrobų. Vyksta grūdinimasis.
Tokie tyrėjai vadinami filematologais, o tie, kurie bando tyčiotis iš savo priešininkų, vadinami filematobais.
Apie 67 procentai žmonių bučiuodamiesi pasuka galvą į dešinę, apie 34 procentai – į kairę. Rentgeno tyrimai parodė, kad tas įprotis atsiranda dar tuomet, kai embrionas būna motinos įsčiose. Gal kam atrodo, kad tokie atradimai nieko verti. Bet praėjus laikui dėl tokių atradimų bus rausiamasi universitetų bibliotekų disertacijų skyriuose.
Charlesas Darwinas – dabar jau žinome, kad jis nebuvo tuščiaviduris mokslininkas – 1872 m. buvo išleistas jo mokslinis darbas „Apie gyvūnų ir žmonių pojūčių raišką“. Jame jis tvirtina, kad bučinys yra įgimtas.
Tie, kurie gyvena arba gyveno kaime, žino, kad kiaulės, arkliai priėję prie savo gentainio apsiuosto. Šunys taip pat, tačiau esama ir išimčių.
Sigmundas Freudas, psichoanalizės teorijos pradininkas, įrodinėjo, kad motinos krūties čiulpimas yra pirma kūdikio seksualinė patirtis, kuri išsivysto žmogui subrendus. Žindanti moteris jaučia tą patį.
Paukščiai pojūčius reiškia garsais. Pirmykščiai žmonės buvo apsukrūs, mokėjo mėgdžioti garsą. Jeigu reikėjo pavaizduoti perkūniją, plojo delnais, piktai vartė akis ir vaizdavo žaibą. Kiti mėgdžiojo nuoširdžiau. Tie ilgiau gyveno, turėjo daugiau vaikų, visi mokėjo mėgdžioti vienas kitą ir gamtos garsus.
Rūpinimasis kitu, matyt, buvo neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Kinai iki šiol rūpestį reiškia fraze: „Ar tu šiandien valgei?“ Kinijoje tai visada reiškė „labas“.
Pirmykštis žmogus ieškojo būdų, kaip patenkinti kitos lyties žmogaus norus. Tiems, kuriems pavykdavo surasti jautriausias vietas, galėjo susilaukti panašaus atsako. Žmogaus, daugelio gyvūnų lūpos ir visa burna – jautriausia vieta. Ir širdis netoli.
Sigmundas Freudas, psichoanalizės teorijos pradininkas, įrodinėjo, kad motinos krūties čiulpimas yra pirma kūdikio seksualinė patirtis, kuri išsivysto žmogui subrendus.
Pasižiūrėkime į senas bažnyčių registracijos knygas. Žmonės tuokėsi ir mirdavo anksti.
Desmondas Morris, britų mokslininkas, gerai žinomas Lietuvoje, su kolegomis Vakarų Afrikoje, Namibijoje ir Angoloje pastebėjo paplitusį paprotį, kad motinos kūdikiams maždaug iki penkerių metų duoda sukramtytą maistą, tiesiai iš savo burnos.
Senajame Egipte faraonų dinastijas dažnai nutraukdavo ligos. Faraonai tvirtindavo, kad yra dievai, tuo giliai tikėjo. Faraonas Tutanchamonas mirė 19 metų. Jo mumija išliko plėšikų nesugadinta, nes jos nerado. Mūsų dienų egiptologai atliko antrąjį skrodimą. Tapo aišku, kad Tutanchamonas nebūtų galėjęs ilgai gyventi nei tada, nei dabar. Jis buvo ligų rinkinys.
Apie genus ir jų pavojų tuomet nei faraonai, nei jų žyniai nieko nežinojo. Buvo spėliojama, kartais ir teisingai, kad juos apnuodydavo. Faraonų piramides statė iš viso Egipto suvežti darbininkai. Neseniai buvo atrasti jų gyvenamieji būstai. Jų sienos buvo išraižytos piešiniais ir hieroglifais. Juk jie buvo specialistai.
Ant sienų buvo seksualinių piešinių. Bet niekur nebuvo pavaizduotą bučinių. Bučiavimasis Europoje užfiksuotas prieš 5 tūkst. metų. Pirmąjį bučinio pėdsaką Artimuosiuose Rytuose surado olandų archeologas Van Droopas. Tai buvo bronzinis žaisliukas. Metalo sudėtis rodo 3 000 m. iki Kristaus gimimo. Viskas atitinka. Kaip tik buvo bronzos amžius.
Prisilietimas lūpomis tikriausiai atėjo iš Rytų, Kinijos.
Ilgai buvo nesuprantama, kaip juodaodžiai pasiekė Australiją. Ir kai atplaukė europiečiai, žemynas jau buvo apgyventas. Niekam neatėjo į galvą, kad du didžiuliai meteoritai, o gal net du didžiuliai planetoidai – mažos planetos – trenkė ten, kur dabar JAV ir Meksika per Panamą susisiekė. Iki šiol Meksikos šiaurinėje pakrantėje matome dvi dideles įlankas. Smūgiai buvo tokie galingi, kad vanduo, uolos ir purvas skraidė kosmose 200 m., uždengdami tai vieną, tai kitą Žemės dalį. Tai buvo prieš porą milijonų metų. Užšalo nemaža vandenynų dalis, ir dėl to vandenynai nuseko. Afrikiečiai gan laisvai pėsčiomis galėjo pasiekti dabartinę Australiją. Dabar tą kelią žymi salos. Jokių pėdsakų to didelio žygio nėra, kaip nėra pėdsakų daugelio priešistorinių gyvūnų.
Žmonijos istorija labai sudėtinga, ji sudaryta iš stambių gabalų.
Paminklų bučiniams nedaug. Pirmieji juos pradėjo vaizduoti keramikoje ir skulptūrose senieji graikai. Ačiū jiems. Jeigu ne graikai, tai gal būtume pamiršę, kaip tai daroma.
Romėnai mokėsi iš graikų. Irgi ačiū. Tiesa, ilgai bučiuojama buvo ranka, nes tai privertė bučiuojantįjį lenktis kunigui, vyskupui, šventam paveikslui. Ir moteriai.
Moterų pirštinaitės iki šiol užsegamos viršutinėje riešo dalyje. Vyras neišvengiamai turi nusilenkti. Bučiuodami į kaktą, pakaušį, viršutinę galvos dalį laiminame, linkime, bet ir rodome savo aukštesnę padėtį.
