Barselona – vienas šauniausių Europos miestų. Šilta Viduržemio jūra, prie jos uostas, iš kurio Kolumbas pradėjo savo kelionę. Jeigu žiūrim į jūros pusę, tai nuo miesto į kairę ir į dešinę yra paplūdimiai.
Nelabai patogūs, bet arti. Geri paplūdimiai toliau, ten reikia važiuoti. Miesto viduryje du dideli, parkais apaugę kalnai.
Senosios miesto dalies centre yra Ramblos bulvaras. Jis nuožulniai leidžiasi į uostą. Pats žodis nieko nereiškia, arba jo prasmė užmiršta. Antikos laikais abiejose upelio krantuose Romos legionieriai statydavo palapines. Gal jie triukšmavo. Bet greičiausiai taip buvo dėl per akmenis šokinėjančio upelio. Paskui tam upeliui buvo iškastas požeminis tunelis. Pusiaukelėje į uostą yra geras turgus. Vaisiai, daržovės, mėsa ir žuvis.
Į kairę nuo Ramblos – vis dar žiūrime į uosto pusę, ankštos viduramžių gatvelės, panašios į Vilniaus gatveles prie Pilies gatvės. Jeigu susipainiosite, nemokate nei ispanų, nei anglų kalbos, nieko baisaus. Sustabdykite praeivį, dar geriau porą. Nutaisykite kvailą išraišką ir tada prabilsite grynai ispaniškai: „Į ten katedral? Por favor...“ Sudėtingai jus vedžiau, bet verta.
Aikštė prie katedros pilna žmonių. Ypač jei jums pavyko ateiti šeštadienio vakarą. Pakraščiuose gausu žmonių. Šoka daugiausiai sukibę į ratelius. Kai kurie ratai didesni ir už Vilniaus katedros aikštę. Kituose rateliuose tik po keliolika šokėjų, o mažieji susikabina po du arba tris ir bando žiūrėdami į suaugusius.
Kažkur groja muzika, orkestras, o gal galingas įrašas, bet melodija ta pati. Tautinė katalonų melodija – „Sandana“. Keista, bet šokėjų liemuo beveik nejuda. Tik pėdos. Kairė, dešinė, vėl kairė, dešinė, po to pėda atgal ir vėl iš pradžių. Tarsi kasą panelė pintų. Visi susikaupę, veidai rimti.
Aš bandžiau išmokti. Nieko neišėjo. Po to buvo įvairių kitų šokių. Įsivaizduoju, kad gražiai atrodytų, jei visa Vilniaus aikštė šoktų „Bitute pilkoji, iš kur medų nešioji“.
Katalonai savęs ispanais nelaiko. Kalbos skiriasi – panašiai kaip žemaičių ir aukštaičių. Gramatika visai ta pati. Katalonijos karalius Ferdinandas vedė Aragono karalienę Izabelę. Vedybos buvo sėkmingos, abu karaliai pamilo vienas kitą, iš tos meilės susivienijus Katalonijai ir Aragonijai išaugo Ispanija. Išvijo arabus iš Pirėnų pusiasalio, sutuoktiniai net paprašė palaidoti juos kartu. Karalius valdė ne tik šalį, bet ir žmoną. Jis leido jai užstatyti brangenybes, už gautus pinigus Kolumbas išplaukė ieškoti kelio į Indiją. Rado geriau – kelią į Ameriką. Katalonai kelis kartus maištavo, nenorėjo būti vyro kraičiu, bet jų maištai nepavykdavo. Šokiai jiems buvo kaip antras himnas.
Psichologai ir terapeutai išaiškino, kad šokis į kokios nors muzikos taktą – tai vaistas nuo visko.
Psichologai ir terapeutai išaiškino, kad šokis į kokios nors muzikos taktą – tai vaistas nuo visko. Rimti veidai, netgi rūstūs primena praeitį. Šypsenos, garsus juokas be priežasties – dabartį. Ir ką tu su jais padarysi? Kareiviams smagiau žygiuoti pagal muzikos ritmą. Tuo įsitikino profesorė Alicija Aganjaga. Ji pastebėjo, kad kilę iš Lotynų Amerikos žmonės, jeigu palaiko savo kultūrą, retai kada susilpnėja jų atmintis, smegenys išlieka skaidrios iki vėlyvos senatvės.
Bet kaip įsitikinti, kad tokia yra šokių įtaka? Išskirtiniai čia argentiniečiai. Jie viską moka daryti tango ritmu. Rumunijoje, Bukarešto fizinio lavinimo ir sporto universitete, prof. Csongozas Kizi sukūrė specialų aparatą, skirtą elektromagnetinėms bangoms, kurios susikuria smegenyse, matuoti. Jis pastebėjo, kad šokant smegenys ima skleisti tas bangas. Jos pajėgesnės nei ramios būklės smegenys. Be to, šokant tango sausgyslių veikla padidėja 4-8Hz.
Monrealio MocGill universitete buvo atliktas bandymas. Jame dalyvavo 40 ligonių, sergančių Parkinsono liga, vyrų ir moterų. 12 savanorių turėjo jiems organizuoti pamokas, jas vedė profesorė. Buvo grojamas argentinietiškas tango. Po 12-os savaičių ligoniai daug geriau išlaikydavo pusiausvyrą, atlikdavo kitus pratimus, kurių ankščiau nepajėgė padaryti. Jie daug greičiau atpažindavo daktarus bei lankytojus.
Kolumbijos universiteto neurologai pastebėjo, kad šokant smegenų aktyvumas staigiai išauga. Šokti itin naudinga jauniems žmonėms. Mokymasis šokti ne tik padidina smegenų plastiškumą, bet ir padeda joms ruoštis naujiems iššūkiams. Šiltas apsikabinimas – dar labiau tam padeda.
