Kitą pavasarį vyksiančių savivaldybių ir tiesioginiuose merų rinkimų intriga išryškėjo ir vis stiprėja jau dabar. Net dviejų didžiųjų miestų – Vilniaus ir Klaipėdos – dabartiniai merai liberalai paliks savo kėdes. Ir dar nežinia, ar taip pat nepasielgs dabartinis Kauno vadovas.
Taigi, gali būti, kad visiems trims Lietuvos didmiesčiams teks apsispręsti, kokia kryptimi ir kieno vedini norės judėti toliau.
Pretendentų į vedlius daugėja sulig kiekviena diena, o kalbos, esą „liberalus Vilnius“ renkasi tik liberalius vadovus, arba „konservatorių bastionas Kaunas“ trokšta susigrąžinti šį titulą per mero išrinkimą, gali pasirodyti besančios teoriniai svaičiojimai, neturintys nieko bendro su nauja realybe.
Štai liberalusis Vilnius per praėjusius Seimo rinkimus vieną po kito rinkosi jaunuosius konservatorius. Iš vienos pusės, gal dėl to, ką amžinasis dešiniųjų oponentas Ramūnas Karbauskis įvardijo kaip pačius liberaliausius liberalus lenkiantį konservatorių liberalumą. Iš kitos pusės – ir todėl, kad vyresniųjų liberalų karta konservatyvumu ėmė lenkti pačius konservatyviausius konservatorius, o jaunimo jie neteko.
Taigi, gali būti, kad visiems trims Lietuvos didmiesčiams teks apsispręsti, kokia kryptimi ir kieno vedini norės judėti toliau.
Liberalų jaunimas, nuėjęs paskui dabartinį Vilniaus merą Remigijų Šimašių, dabar kolektyviai neša atsakomybę už tai, kas pastaruosius ketverius metus vyko Vilniuje, tuo labiau, kad dabartinis meras dar kartą į sostinės vadovus pažadėjo nebekandidatuoti. Kas iš šitos komandos galėtų R. Šimašių pakeisti, nelabai matyti, ypač jei pasitvirtintų kalbos apie sprendimą kandidatu nekelti dabartinio Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo.
Noru grįžti į mero postą dega Artūras Zuokas. Šilumos kainos – štai ko jis imtųsi pirmiausia. Kažkada kainos jau buvo. Ir energetikos projektai. O paskui teko atsakyti už gerus darbus. Tačiau bent kol kas A. Zuoko pastangos mero rinkimuose kažkodėl primena jo partiečiu tapusio Artūro Paulausko ilgus metus trukusius bandymus laimėti prezidento postą.
Ir dar Viktoras Uspaskichas apie planus dėl Vilniaus užsiminęs daugiau nei prieš pusmetį. Ne taip seniai jis tyliai pasitraukė iš Darbo partijos. Sakė, ir iš aktyvios politikos, bet pasiliko europarlamentaro mandatą. O mero postas – jokia politika, tik ūkiniai reikalai, kas netiki, gali pasiklausti Kauno mero Visvaldo Matijošaičio (jei bus tinkamos nuotaikos, paaiškins).
Ir įsivaizdavimas toks yra susiformavęs, jog į merus, kaip V. Matijošaičiui, geriau eiti ne su partija, bet su visuomeniniu komitetu. O V. Uspaskichas, prekiaudamas stebuklingu vandeniu ir rėždamas šmaikščias kalbas, sutelkė visai nemenką palaikytojų būrį.
Noru grįžti į mero postą dega Artūras Zuokas. Šilumos kainos – štai ko jis imtųsi pirmiausia. Kažkada kainos jau buvo. Ir energetikos projektai. O paskui teko atsakyti už gerus darbus.
Kalbant apie tą patį V. Matijošaitį, daugelis gardžiuojasi laukdami jo rinkiminės dvikovos su „valstiečių“ iškeltu buvusiu sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Ramūno Karbauskio žmogus – prieš Kauno merą, kurį dar ne taip seniai „valstiečiai“ palaikė lyg savą.
Tačiau realybė šiek tiek kitokia. V. Matijošaitis santykių su „valstiečiais“ sužydėjimo metu buvo labiau Sauliaus Skvernelio, ne R. Karbauskio bičiulis. „Mes abu esame inžinieriai mechanikai“, – taip apie save ir S. Skvernelį kalbėjo Kauno vadovas.
O pasirinkęs S. Skvernelį po šio skyrybų su R. Karbauskiu, nusipelnė bausmės A. Verygos pavidalu. Bet A. Veryga gali skelbti programas Kaunui neprasidėjus rinkimų kampanijai, gali burgzti po Kauną galingu motociklu (ne taip seniai savo motociklais ir baikerių palaikymu džiaugėsi V. Matijošaitis – Kauno merai turi būti su motociklu ir tarp baikerių), gali rengti fotografijų parodas, kurių atidarymuose pirmame plane stovi pats R. Karbauskis.
A. Veryga gali mesti pirštinę V. Matijošaičiui. Bet kur kas svarbiau, ar dabartinis Kauno meras teiksis ją pastebėti. Dabartiniam Kauno merui šiuo metu kur kas svarbiau išsiaiškinti santykius su S. Skverneliu. Nes kaip viskas kurį laiką sklandžiai klojosi: naujai besikurianti partija galėjo paremti dabartinį Kauno merą arba galėjo iškelti kokį paprastesnį kandidatą, o V. Matijošaitis už tai galėjo... Et. Su meru siejami verslai Rusijoje pagaliau sulaukė pelnyto įvertinimo, net S. Skvernelis pareiškė, kad V. Matijošaičiui, kaip politikui, vis dėlto teks pasirinkti, kurioje pusėje būti.
Ir dabar V. Matijošaitis dėl Kauno mero rinkimų nesako nei taip, nei ne. O S. Skvernelio partijos Kauno skyrius kelia kandidatą, kurio centrinės galvos nė už ką nenori, o ko nori, aiškiai nepasako. Ir iš Kauno konservatorių persiviliota vietos žvaigždė turėtų jaustis lyg pakabinta tarp dangaus ir žemės. Tai ką ten tie „valstiečiai“ su visu A. Veryga ir jo motociklu.
Klaipėdoje – savos dramos. Dabartinis meras Vytautas Grubliauskas šiai kadencijai buvo išrinktas irgi kaip komiteto, nebe liberalų atstovas. O liberalų keltas Simonas Gentvilas dabar ministras, nors jeigu juo ir nebūtų – praėjusį kartą kandidatuodamas į merus pasirodė labai nekaip.
A. Veryga gali mesti pirštinę V. Matijošaičiui. Bet kur kas svarbiau, ar dabartinis Kauno meras teiksis ją pastebėti.
Todėl uostamiestyje kova gali užvirti tarp buvusio uosto vadovo Arvydo Vaitkaus ir – buvusio viskuo, o dabar tik pusiau didžiausioje korupcijos byloje išteisinto Eligijaus Masiulio. Nes Klaipėda yra labai tolerantiška.
2019-aisiais A. Vaitkus kovoje dėl mero posto liko antras. Tiesa, tąsyk jis kandidatavo kaip „valstiečių“ atstovas, per tai ir nukentėjo, kai jo vadovautame uoste veikę verslininkai ėmė ir sugalvojo paremti šią politinę jėgą. Net ne ją, o „Klaipėdos komandą“. Dabar „valstiečiai“ uostamiestyje kelia kitą kandidatę, „stipresnę“, bet kaip dar praėjusį gruodį kalbėjo R. Karbauskis, šis sprendimas aptartas su pačiu A. Vaitkumi. Kuris į rinkimus taip pat greičiausiai eis su visuomeniniu komitetu.
Tokių tikslinių rinkiminių komitetų dygimą Seimas buvo užsimojęs apriboti. Ir net priėmęs sprendimą, kad rinkimams skirti sambūriai nebūtų organizuojami likus pusmečiui iki rinkimų. Tačiau netrukus politikai atsižvelgė į prezidento veto, ir artėjantiems savivaldos rinkimams buvo padaryta išimtis. Rinkimų komitetai gali įsisteigti vos trys mėnesiai iki starto, ir reikalą išmanantys žmonės šia paskutine galimybe greičiausiai pasinaudos.
