Po korporacijos „Enron“ žlugimo JAV auditorių ir apskaitininkų pasaulyje atsirado terminas „kūrybiška apskaita“ (angl. creative accounting). Tai apskaita, kai tarsi laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, tačiau nukrypstama nuo to, kas juose numatyta.
Dažniausiai „kūrybiška apskaita“ pasibaigia skandalais ir baudžiamosiomis bylomis. Teisininkai analogišką reiškinį kartais vadina „išvartymu“ ir sako „išvartė įstatymą taip, kaip jam reikia“. Ar Europos Komisija (EK) naujose gairėse dėl tranzito į Kaliningradą pademonstravo analogišką „kūrybiškumą“? Ar tikrai EK leido gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, į Kaliningradą? Ar tikrai Lietuva pralaimėjo? Į šiuos klausimus pabandysiu atsakyti.
Svarbu prisiminti du dalykus. Pirma, EK savo aiškinimais negali pakeisti Europos Sąjungos (ES) Tarybos priimamų teisės aktų (reglamentų). Jei taip atsitiktų, tai būtų labai grubus kompetencijų padalijimo tarp ES Tarybos ir EK pažeidimas. Maždaug tas pats, jei kokia nors vyriausybė įstatymuose atrastų tai, ko parlamentai įstatymuose nenumatė, ar nepastebėtų to, kas juose yra.
Vienintelis kelias pakeisti sankcijų turinį – pakeisti atitinkamą Tarybos reglamentą, bet tai jau ne EK, o ES Tarybos darbas ir kompetencija. Antra, reikia visada prisiminti, kad nustatant sankcijų turinį svarbu nustatyti, kokio dalyko atžvilgiu taikomos sankcijos, nes sankcijos gali būti taikomos tiek veiklai (pvz., transporto sankcijos), tiek prekėms (pvz., geležies ir plieno gaminiams) ir pan.
Kokios sankcijos taikomos geležies ir plieno (juodųjų metalų) gaminiams? Pacituosiu reglamento Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių (sankcijų) 3g straipsnį (kurio komisija gairėse nemini): „Draudžiama: <...> c) vežti XVII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos į bet kurią kitą šalį“.
„Vežti“ reiškia bet kokiomis transporto priemonėmis. „Draudžiama“ reiškia draudimą, taikomą bet kuriam subjektui, kuris norėtų ką nors daryti su tomis prekėmis.
Sankcijos geležies ir plieno gaminiams yra sankcijos, taikomos prekėms. Komisijos naujosiose gairėse minimas reglamento 3l straipsnis taikomas Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms ir draudžia joms transportuoti prekes keliais ES teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu. Tai transporto veiklos (sektoriaus) sankcija. Ši sankcija numato dvi išimtis: pašto paslaugoms ir Kaliningrado tranzitui, „jeigu tokių prekių transportavimas nedraudžiamas pagal kitas šio reglamento nuostatas“. Taigi sankcijos prekėms ir sankcijos transporto veiklai yra tarsi dvi skirtingos sankcijos, tarpusavyje neturinčios nieko bendra.
Išvada – geležies ir plieno (juodųjų metalų) vežti negali niekas, nei, pvz., „Lietuvos geležinkeliai“, nei kitas subjektas, veikiantis ES. Taip pat šių prekių negali vežti ir Rusijoje įsisteigusios kelių transporto priemonės tranzitu į Kaliningradą, nes ši prekių grupė patenka į išimties išimtį. Kitaip sakant, jei geležis ir plienas nebūtų į sankcijų sąrašus įtrauktos prekės, jas į Kaliningradą galėtų vežti Rusijoje įsisteigusios kelių transporto įmonės, nes galiotų bendra išimtis dėl Kaliningrado tranzito, numatyta reglamento 3l straipsnyje.
Nepamirškime, kad transporto sankcija, numatyta reglamento 3l straipsnyje, per se (savaime) draudžia Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti bet kokias prekes visoje ES teritorijoje (kaip jau minėjau, su dviem išimtimis). Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad naujose gairėse ir neteigiama, kad geležies ar plieno produktų tranzitas į Kaliningradą galimas. Taigi, viskas lieka taip, kaip buvo.
Kiek kitaip su sankcijomis, taikomomis prabangos prekėms. Reglamento 3h straipsnis numato: „Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti [reglamento] XVIII priede išvardytas prabangos prekes bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.“ Atkreipkite dėmesį, šiame reglamento straipsnyje nėra žodžių „vežti“, „transportuoti“.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad naujose gairėse ir neteigiama, kad geležies ar plieno produktų tranzitas į Kaliningradą galimas. Taigi, viskas lieka taip, kaip buvo.
Akivaizdu, kad šių prabangos prekių, kaip ir bet kurių kitų prekių, vežti negali Rusijoje įsisteigusios kelių transporto įmonės, nes jų veikla draudžiama ES teritorijoje (reglamento 3l straipsnis) per se. Bet ar galima šias prekes vežti Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto priemonėms į Kaliningradą tranzitu ir atgal (pasinaudojant išimtimi)?
Mano nuomone, ne, ypač jei remiantis ankstesniais Komisijos paaiškinimais, kad žodis „perduoti“ (angl. transfer) yra plati sąvoka, apimanti ir prekių transportavimą (2022 04 17 Komisijos konsoliduoti atsakymai į bendrąjį klausimą Nr. 16). Taigi, draudimas perduoti reiškia ir draudimą vežti, transportuoti. Komisijos naujose gairėse šis paaiškinimas nekeičiamas. Jei žodis „perduoti“ nereikštų vežti, transportuoti, tada reikėtų pripažinti, kad šias prekes galėtų vežti tranzitu į Kaliningradą tiek Rusijoje įsisteigusios kelių transporto įmonės, tiek bet kurie kiti subjektai.
Ir vėlgi kiek kitaip yra su sankcijomis, taikomomis prekių grupei, kurios vadinamos prekėmis, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas (pvz., mineralinės trąšos, mediena, dirbiniai iš cemento). Šiuo atveju reglamento 3i straipsnis nustato ne tik draudimą tokias prekes „tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti“, bet ir draudžia „tiesiogiai arba netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas“, susijusias su [šiomis prekėmis] ir su tų prekių̨ ir technologijų̨ „tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu“ ir finansavimu.
Ar vežimas yra „kitos paslaugos“ ir todėl yra draudžiamos? Mano nuomone, taip, nes vežimo paslaugos paprastai priskiriamos prie paslaugų sutarčių grupės. Taigi, šių prekių vežimas taip pat negalimas, kaip ir geležies bei plieno. Tokią poziciją sustiprina ir mano anksčiau minėtas EK pateiktas žodžio „perduoti“ aiškinimas. Komisija naujose gairėse apie kitokią interpretaciją taip pat neužsimena.
Labiau įgudę biurokratinių ir teisinių tekstų skaitytojai turėjo iš karto pastebėti, kad gairėse neatsirado jokio leidimo gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, tranzitu, atvirkščiai, atsirado pareigos užtikrinti sankcijų įgyvendinimą akcentas.
Taigi, ką naujose gairėse paaiškino EK? Ji paaiškino, kad ES valstybės narės privalo užtikrinti, kad sankcionuotos prekės, neteisėtai atgabentos į Rusiją, negalėtų būti gabenamos per ES muitų teritoriją. Komisija paaiškino, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad ES ribojamosios priemonės (t. y. sankcijos) nebūtų apeinamos.
Volandas Michailo Bulgakovo romane „Meistras ir Margarita“ pastebi, kad „faktas yra labiausiai užsispyręs dalykas pasaulyje“. Taip yra ir su teisės aktų tekstais. Net ir pasitelkus labai „kūrybišką“ aiškinimą, neįmanoma pakeisti teisės normų, „išvartyti“ jas taip, kaip kam nors norisi.
Todėl labai keistai atrodo komentarai, kuriuose patys bandome įžvelgti tai, ko nėra EK naujose gairėse. Labiau įgudę biurokratinių ir teisinių tekstų skaitytojai turėjo iš karto pastebėti, kad gairėse neatsirado jokio leidimo gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, tranzitu, atvirkščiai, atsirado pareigos užtikrinti sankcijų įgyvendinimą akcentas.
Draudimas vežti geležies ir plieno (juodųjų̨ metalų) produktus lieka toks, koks numatytas reglamente, kaip ir draudimai vežti prabangos prekes, medieną ir kitas atitinkamuose reglamento straipsniuose išvardytas prekes. EK, matyt, sulaukusi politinio spaudimo paaiškinti taip, kaip kai kam norėtųsi, sugebėjo išsamiai taip nepaaiškinti paaiškindama.
Praktiškai tai reiškia, kad sankcijų įgyvendinimas ir jų interpretavimo kamuolys grįžta valstybėms narėms. Reikia tikėtis, kad valstybės narės neužsiims „kūrybiškais aiškinimais“ ir neatras EK gairėse to, ko nėra. Sankcijos turi būti įgyvendinamos taip, kaip numato reglamentas, o sankcijų „apėjimo“ kontrolė stiprinama.
