Amerikos valstybės sekretorius A.J. Blinkenas šeštadienį paskambino Lietuvos užsienio reikalų ministrui ir ilgai su juo kalbėjosi apie santykius su Baltarusija, Kinija ir kitus tarptautinius reikalus. Paaiškėjo, Jungtinės Valstijos ne tik visiškai remia Lietuvos politiką santykiuose su Baltarusija ir Kinija, bet ir labai vertina sąjungininkės Lietuvos indėlį siekiant bendrų tikslų.
Užvakar įtakingas JAV senatorius, beje, respublikonas, T.Cruzas laišku Lietuvos ambasadorei Vašingtone taip pat išreiškė paramą ir pagarbą Lietuvai dėl aiškios vertybinės politikos santykiuose su Kinija.
JAV valstybės sekretoriaus skambutis užsienio reikalų ministrui ir dar šventą dieną – jau savaime yra išskirtinis įvykis, kuo ankstesni diplomatijos vadovai negali pasigirti.
Tai, kad strateginis sąjungininkas ir svarbiausias saugumo garantas remia Lietuvos užsienio politiką Lietuvai itin svarbu šiuo nelengvu metu. Lietuvos interesas – būti patikimu Amerikos sąjungininku, kad JAV turėtų interesą garantuoti Lietuvos saugumą.
Karbauskis siūlė nusilenkti uzurpatoriui Lukašenkai, tiesa, per trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Jungtinius Arabų Emyratus, ko Lukašenka ir siekia. Diktatorius tą iškart palankiai įvertino.
Apie tai būtų neverta kalbėti, jeigu ne vienas bet.
Pastaruoju metu užsienio politikos kryptį koneveikia, kas netingi. O juk Vakarų demokratijose visos partijos – tiek valdančiosios, tiek ir opozicija dėl užsienio politikos krypties paprastai laikosi vieningos pozicijos. Blinkenas ir Cruzas tai patvirtino.
Taip kažkada būta ir Lietuvoje. Bet dabar užsienio politiką isteriškai puola ne tik marginalai maršistai, bet ir šešėlinis premjeras R.Karbauskis, socialdemokratai, kurie, kritikuodami Vyriausybės vidaus politiką, yra daug nuosaikesni, ir net kai kurie konservatoriai.
Antai Karbauskis, kalbėdamas apie nelegalų antplūdį isteriškai skelbė, kad užsienio politikos kryptis – apgailėtina, todėl į Lietuvą migrantai veržiasi, o į Lenkiją ir Latviją – ne. Dar pridūrė, kad “mūsų užsienio reikalų ministras atrodo kaip žmogus nusileidęs iš mėnulio”.
Karbauskis siūlė nusilenkti uzurpatoriui Lukašenkai, tiesa, per trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Jungtinius Arabų Emyratus, ko Lukašenka ir siekia. Diktatorius tą iškart palankiai įvertino.
Su Karbauskiu į vieną dūdą pūtė ir buvęs užsienio reikalų ministras, konservatorius A.Ažubalis, dūsavęs, kad nebėr lyderystės, viskas griūva.
Socialdemokratas G.Paluckas tvirtino, kad, Kinijai dėl Taivano atstovybės įsteigimo Vilniuje atšaukus savo ambasadorių, Lietuvos užsienio politika patyrė fiasko. Pasak Palucko, užsienio politikoje ne vieta vertybėms, nes tai “tik ciniški interesai”.
Kaip žinoma, migrantai, priešingai nei skelbė Karbauskis, užplūdo ir Lenkiją su Latvija, o Vyriausybė, sulaukusi sąjungininkų paramos, nelegalų srautus pristabdė. Amerikos parama Lietuvai rodo, kad ir su Taivanu, galvojant apie tolimesnę perspektyvą, Lietuva neprašovė.
Jei būtų kitaip, argi būtų užsienio politiką kritikuojantis choras taip staigiai užkimęs ir praradęs balsą net tam, kad pasidžiaugtų išskirtiniu JAV dėmesiu Lietuvos reikalams, kas yra realus mūsų diplomatijos laimėjimais?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
