Nuomonės

2021.07.07 12:00

Rimvydas Valatka. Nekarališkas nesusipratimas

Rimvydas Valatka, LRT.lt2021.07.07 12:00

Vakar dar sykį būsim atšventę šventę. Kaip tapo įprasta, su Respublikos trispalvėmis ir „Tautiška giesme“. Kurios neturi nieko bendro su šios šventės intencija – Mindaugo karūnavimu Lietuvos karalium.


Vienintelė mūsų rojalistinė šventė, panardinta Respublikos simboliuose, atrodo keistokai. Tik po Nepriklausomybės atgavimo istorikų atrasta ir politikų įvesta šventė, ar ji padėjo Lietuvai suprasti karalių Mindaugą? Ar suvokiame jo pasirinktą Vakarų geopolitinę kryptį?

Prieš šią kryptį burbėjo žemaičiai, apskritai visas Mindaugo karalystės elitas. Prieš ją tebeburba ir dalis modernios Lietuvos visuomenės. Ar orientacija į praeitį, į atsilikusius geopolitinius Rytus, sąmokslo teorijomis ir mokslo neigimu jie nežudo karaliaus Mindaugo toliau?

Karalius Mindaugas ištraukė Lietuvą iš raistų ir įvedė į Europos krikščionių civilizacijos istoriją. Karalius dar ir šiandien nemažai daliai visuomenės yra per daug vakarietiškas. Todėl sunkiai suprantamas. Kaip ir apskritai sunkiai suvokiamas Lietuvos valstybės tęstinumas.

Prieš pat karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną gal penktą ar šeštą kartą Seimas, o paskui jį ir visa šalis, išsidraskė akis riedamasi, ar Vytautas Landsbergis buvo valstybės vadovu, ar nebuvo.

Kas perrašinėja istoriją? Ar tie, kurie bando įteisinti istorinį faktą, kad Lietuva po Kovo 11-osios vadovą turėjo? Ar vis dėlto tie, kurie kitus kaltina istorijos perrašinėjimu, bandydami įteigti, kad Lietuvos valstybė pustrečių metų buvo be galvos?

Liūdnos ir labai simboliškos tos pjautynės. Kadangi karaliaus Mindaugo karūnavimo diena oficialiai dar vadinama ir Valstybės diena, tos pjautynės rodo, koks vis dar komplikuotas yra nemažos dalies mūsų visuomenės, net iškilių politikų valstybės ir ypač jos tęstinumo suvokimas.

Kas perrašinėja istoriją? Ar tie, kurie bando įteisinti istorinį faktą, kad Lietuva po Kovo 11-osios vadovą turėjo? Ar vis dėlto tie, kurie kitus kaltina istorijos perrašinėjimu, bandydami įteigti, kad Lietuvos valstybė pustrečių metų buvo be galvos?

Tačiau ką paskutiniais žodžiais keikė kolchozų pirmininkai ir kolchozų liaudis dėl sugriautų kolchozų? Ką vainojo Kremliaus propaganda? Pagaliau ką dėl tikrų ir tariamų šalies bėdų net ir dabar dar tebekaltina R. Karbauskis ir jo propagandistai?

Vienintelis blogis – Landsbergis.

Lietuvos istorijoje buvo ne vienas bekaralmetis. Tačiau ar bekaralmečiu gali būti pripažintas toks metas, kai visus pastipusius to meto šunis tiek priešai, tiek savi kabintų atsitiktiniam žmogui, neturėjusiam realių valdovo galių?

Ar Lietuva po Kovo 11-osios turėjo valstybės vadovą, yra logikos ir istorinės savimonės, o ne politikos klausimas. Tiksliau, toks klausimas atskleidžia, kad tiek su logika, tiek su istorine savimone mes, lietuviai, vis dar sunkiai vargstame.

Kita vertus, ką ten Landsbergis. Vytautas Didysis ir Jogaila Konstanco bažnytiniame susirinkime neigė, kad Lietuva turėjo karalių Mindaugą. Ginče su Kryžiuočių ordinu jie išsižadėjo vienintelio popiežiaus vardu karūnuoto mūsų karaliaus, sakydami, kad nežino jokio Mindaugo. Čia pat pridurdami, kad save ir Lietuvą kildina iš savo protėvio Gedimino.

Misija suprasti karalių Mindaugą – ne šventę švęsti. Dar per sunki ta lygtis. Gal kada nors ateityje.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.