Nuomonės

2021.07.28 18:21

Indrė Balčaitė, Emilija Zabiliūtė. Darsyk apie socialinių mokslų žinių visuomeninę ir ekonominę vertę

Indrė Balčaitė, politologė, nepriklausoma tyrėja; Emilija Zabiliūtė, antropologė, Edinburgo universiteto mokslo darbuotoja, LRT.lt2021.07.28 18:21

2013 m. tuometinis švietimo ministras Dainius Pavalkis skandalingai pareiškė, jog „pomėgis rinktis socialinius mokslus ne tik Lietuvos, bet visos Europos bėda“[1]. Nepaisant svyravimų, pastarąjį dešimtmetį socialiniai mokslai išlieka populiariausia (ir viena pigiausių) studijų kryptis, kurią renkasi apie 35–50% Lietuvos abiturientų[2].

Nors socialinių mokslų programas pasirinkusių abiturientų procentas iki 2019 m. nuolat mažėjo, pernai padidinus valstybės finansuojamų vietų skaičių vėl išaugo[3]. Kodėl socialiniai mokslai[4] laikomi „lengvu“, bet neperspektyviu pasirinkimu, o jų įdirbis dažnai ignoruojamas ar nuvertinamas viešosiose diskusijose? Ir atvirkščiai – kaip gilus ir niuansuotas socialinių reiškinių suvokimas gali padėti suprasti pasaulį?

Kam reikalingos socialinių mokslų studijos?

Kritikos sulaukęs D. Pavalkis teigė, jog „ne humanitarai, ne sociologai pavers mūsų šalį klestinčia. Tai turės padaryti technologai, inžinieriai, gamyba, aukštosios technologijos, mokslo atradimai...“ Ekonomikos plėtrą supaprastinęs iki technologijos mokslų indėlio, jis pabrėžė matematikos žinių svarbą[5]. Tokie pasisakymai ne tik kuria žalingą priešpriešą tarp socialinių ir humanitarinių bei tiksliųjų mokslų, bet ir atspindi neoliberalų požiūrį, kuris išsilavinimą paverčia preke, tiesiogiai pritaikoma darbo rinkoje, ar finansine investicija, turinčia nešti greitą pelną. Trumpai tariant, universitetai turėtų tiekti darbuotojus, parengtus pagal besikeičiančius rinkos poreikius[6], o ne kritiškai mąstančius, savo vietą istorijoje ir kultūrų įvairovėje suvokiančius demokratinės ir žiniomis pagrįstos visuomenės piliečius.

Nepaisant neoliberalaus požiūrio populiarumo, tiesioginė sąsaja tarp ekonomikos augimo ir tiksliųjų ar gamtos mokslų netgi nėra įrodyta. Anot Esekso universiteto profesoriaus Paulo Whiteley 2013 m. straipsnio, investicijos į tiksliųjų, technologijos, inžinerijos ir matematikos (STEM) mokslų universitetines studijas ekonomikos augimą skatina ne daugiau nei į kitus universitetuose dėstomus dalykus, įskaitant socialinius mokslus[7]. Pernai paskelbta Britų akademijos ataskaita[8] teigia, jog menų, humanitarinių ir socialinių mokslų absolventai ekonominio nuosmukio metu prisitaiko darbo rinkoje ne prasčiau nei baigusieji STEM studijas. Dėl plačiai pritaikomų bendrųjų gebėjimų jie lengviau keičia darbovietes. Nors jie uždirba vidutiniškai mažiau nei STEM krypties absolventai, kylant karjeros laiptais jų atlyginimai kyla greičiau ir abiejose srityse smarkiai išsiskiria priklausomai nuo studijuotos disciplinos.

Socialinių (ir humanitarinių) mokslų atstovams dažniau nei fizikams, chemikams ar inžinieriams savo nuomonę apie jų tiesioginį tyrimų objektą autoritetingai dėsto tie, kurių išsilavinimas ar darbo pobūdis su ta tema neturi nieko bendra.

Tad tikintis iš socialinių mokslų „kapitalo grąžos“, teisinga būtų pirmiausiai į juos pakankamai investuoti. Lietuvoje teigiama, kad socialinių mokslų (įskaitant verslo ir vadybos) studijų absolventai „neblizga“ darbo rinkoje, bet jų disciplinos yra prasčiausiai finansuojamos[9]. Kaip šiemet pripažino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, valstybės socialinių mokslų studijoms finansavimas yra „neadekvatus“ ir norint geresnės kokybės jį reikia didinti[10].

Ar duomenų ir technokratų užtenka suprasti visuomenę ir valdyti valstybę?

2020 m. sausio mėn. Jungtinės Karalystės premjero vyriausiasis patarėjas Dominicas Cummingsas paskelbė, kad JK vyriausybei reikalingi duomenų mokslininkai, programinės įrangos kūrėjai, ekonomistai bei kiti „keistuoliai ir nepritapėliai su neįprastais įgūdžiais“,[11] kurie padėtų susidoroti su „Brexitu“ (tada tai dar atrodė pagrindinis iššūkis JK politikoje). Bendras pareigybių vardiklis buvo matematikos įgūdžiai. 2021 m. gegužės 26 d., t. y. po 150 tūkst. mirčių nuo koronaviruso ir po trijų nacionalinių karantinų šalyje, duodamas parodymus parlamento komitetui, vyriausybėje jau nebedirbantis D. Cummingsas pripažino klydęs: „Beprotiška, kad aš užėmiau tokį aukštą postą [...].“ Jo duomenų analizės gebėjimų užteko laimėti 2016 m. referendumą dėl „Brexito“, bet ne susiderėti sudėtingą išstojimo iš Europos Sąjungos susitarimą ar suvaldyti pandemiją.

Tad tikintis iš socialinių mokslų „kapitalo grąžos“, teisinga būtų pirmiausiai į juos pakankamai investuoti.

Cummingso ir Pavalkio vizijoje sėkmės pagrindu tampa matematikos žinios, nes valstybės valdymas supaprastinamas iki duomenų analizės. Tačiau skaičiavimai įmanomi tik nusprendus, ką verta skaičiuoti. Išpopuliarėjusi duomenų analizė yra metodas, kuris gali padėti patikrinti, bet ne pakeisti teoriją, aiškinančią socialinio pasaulio reiškinius. Duomenys gali būti renkami tik pagal jau iškeltus klausimus ir negali paaiškinti, kodėl gaunami rezultatai yra vienokie ar kitokie, arba kaip vyksta tiriami procesai. Gebėti susidoroti su rimtais globaliais iššūkiais ne mažiau reikalingi žmonės, suvokiantys sudėtingus procesus istoriškai ir skirtinguose kontekstuose, gebantys analizuoti ir taikyti abstrakčias idėjas ir kritiškai vertinti visuomenės problemas. Būtent tokius įgūdžius ugdo kokybiškai dėstomos socialinių mokslų disciplinos.

Socialiniai mokslai, demokratija ir nuomonių pliuralizmas

Demokratinėje visuomenėje atviros viešos diskusijos apie bendro gyvenimo dėsningumus ir taisykles būtinos, o socialinių mokslų tyrimai padeda pagrįsti politinius sprendimus. Demokratinė santvarka, garantuojanti visų žmonių teises, įskaitant akademinę ir žodžio laisvę, taip pat labai svarbi socialinių ir humanitarinių mokslų plėtrai. Kitaip dėl jų studijuojamų temų jautrumo jiems gresia nekritiški tyrimai, cenzūra ir ideologizacija, nuo kurių sovietmečiu smarkiai nukentėjo tokie mokslai kaip istorija ar sociologija. Socialiniams ir humanitariniams mokslams stiprinti 1991 m. įkurtą privatų Centrinės Europos universitetą Vengrijos vyriausybė 2019 m. išgujo dėl jo kritiškų tyrimų.

Kita vertus, pliuralizmas mokslininkų žinias neretai prilygina tiesiog „nuomonei“. Esame socialinės būtybės, nori nenori įklimpusios į socialinį gyvenimą, tad nenuostabu, kad įvairiais su juo susijusiais klausimais turime nuomonę ar asmeninės patirties – galbūt todėl socialiniai mokslai laikomi lengvesni studijuoti. Tiesa, dabartinėmis sąlygomis visame pasaulyje lengvai plinta įvairios nemokslinės pasaulėžiūros, pvz., klimato kaitos, apvalios Žemės neigimas ar abejonės skiepų saugumu ir efektyvumu. Socialinių mokslų išsamiai tyrinėtais ir tyrinėjamais reiškiniais, pvz., socialine atskirtimi, diskriminacija pagal lytį, ksenofobija, rasizmu ar homofobija dar dažniau abejojama, reikalaujant įrodymų, kaip rodo „Me Too“ ar „Black Lives Matter“ lydėjusios diskusijos. Socialinių (ir humanitarinių) mokslų atstovams dažniau nei fizikams, chemikams ar inžinieriams savo nuomonę apie jų tiesioginį tyrimų objektą autoritetingai dėsto tie, kurių išsilavinimas ar darbo pobūdis su ta tema neturi nieko bendra.

Priešprieša tarp STEM ir socialinių mokslų dažnai pagrįsta įsitikinimu, jog šie nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tačiau ir STEM tyrimų išvados daromos tikimybių ribose, o žinios nuolat gilinamos. Tiesa, subjektyvumas yra svarbus faktorius socialiniuose moksluose, tačiau atliekant kokybiškus tyrimus jis pripažįstamas ir kritiškai įvertinamas. Tyrėjo subjektyvumas, jei jis nereflektuojamas, daro įtaką ir gamtos mokslų bei medicinos tyrimams, kurie ilgai rėmėsi neįsisąmonintomis, bet šališkomis prielaidomis, tarkime, apie skirtingų rasių ar lyčių atstovų biologiją, polinkį sirgti tam tikromis ligomis, gebėjimą ištverti skausmą ir pan.[12] Nepaisant skirtumų, tiek socialiniai, tiek STEM mokslų tyrimai turi būti pagrįsti aiškiai apibrėžtais ir etiškais metodais, o rezultatai akademiniuose žurnaluose publikuojami po anoniminių kitų specialistų recenzijų. Tuo mokslinės žinios skiriasi nuo kasdienio pasaulio suvokimo ir nuomonių (įprastų žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose), kurios nėra pagrįstos ekspertiniu žinojimu ir mokslo tyrimais.

Ką socialiniai mokslai gali duoti viešosioms diskusijoms?

„Šeima yra natūralus valstybės ir visuomenės pagrindas, o ne socialinis ar teisinis konstruktas, kuris priklauso vien nuo įstatymų leidėjo valios,‟ teigė Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos kovo mėn. paskelbtame kreipimesi dėl Stambulo konvencijos ir partnerystės (kursyvas šio straipsnio autorių)[13]. Tai tik vienas pavyzdys paviršutiniškose viešosiose diskusijose įprastų teiginių, kurie gali atrodyti priimtini, bet prieštarauja socialinių mokslų tyrimams. Štai sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Aušra Maslauskaitė į klausimą, kas yra šeima, neseniai atsakė taip: nors žmonės linkę gyventi ne po vieną, bet grupėmis, „šios grupės, jų tipai, formos, socialiniai ir teisiniai organizacijos principai yra labai įvairūs. [...] šeima yra kintanti laike ir ji yra kultūriškai specifinė, kitaip, nei didžioji Lietuvos visuomenės dalis įsivaizduoja.“[14]

Krikščioniškų bendruomenių kreipimasis Europoje atsiradusį ir šiandien Lietuvoje įprastą šeimos modelį pristato kaip absoliutų ir istoriškai nekintantį, t. y. prigimtinį. Tačiau sociologiniai, antropologiniai ir istoriniai tyrimai rodo, jog konkrečios šeimos formos yra socialiniai konstruktai – kaip ir kalba, rasė, tauta ar valstybė, moteriškumo arba vyriškumo sampratos. Jie kyla iš žmonių tarpusavio santykių, kurių normos įvairuoja ir keičiasi priklausomai nuo vietos ir istorinio laikotarpio. Įstatymų leidėjai turi įtakos formuojant socialines normas, bet socialinis konstruktas gali gyvuoti ir be teisinio pagrindo: pvz., nepaisant teisinio reguliavimo, tos pačios lyties asmenų partnerystės egzistuoja. Pripažinti, kad šeima yra socialinis konstruktas, nereiškia neigti jos egzistavimo ar tapatintis su radikaliosios kairės ideologija. Tai reiškia žvelgti į socialinį pasaulį kritiškai, atskiriant jį nuo nuosavų vertybių, ir suvokti, kad socialinės kategorijos nėra duotybės. Šiandien šis pripažinimas socialiniuose moksluose tolygus gamtos mokslininkų sutarimui dėl Žemės apvalumo arba žmogaus įtakos klimato kaitai.

Socialinių mokslų tyrimai padeda giliau suprasti ne tik savą, bet ir kitas visuomenes. Viešosios diskusijos apie svečias šalis dažnai remiasi stereotipais ar turistinių kelionių įspūdžiais, o ne analize. Pavyzdžiui, budistams kurstant ir vykdant prievartą prieš musulmonus rohinjus Mianmare, Azijos specialistams teko atsakyti į klausimą, argi budizmas nėra taikos religija. Socialinės istorijos studijos atskleidžia, kad budizmo kaip filosofinės taikos religijos įvaizdį suformavo patys jį kolonializmo laikais tyrinėję europiečiai ir amerikiečiai[15]. Nesigilinant į istoriją ir sociologiją, šiandien budizmo „taikumą“ (ar islamo „agresyvumą“) linkstama priimti kaip tikrovę, o šiuos naratyvus kvestionuojantys faktai aktyviai ignoruojami.

Taigi kam reikalingos socialinių mokslų studijos ir tyrimai? Socialinių mokslų žinios suteikia suvokimą apie visuomenę ir apie individus, kaip visuomenės ir įvairių bendruomenių narius. Deja, nors dažnai deklaruojama, kad efektyvūs sprendimai turi remtis įrodymais, ypač politizuotose srityse nepatogius duomenis (kad ir dėl partnerysčių ar migracijos reguliavimo) linkstama ignoruoti. Visgi socialinių mokslų inovacijos turi potencialą padėti spręsti konfliktus, pagerinti bendruomenių gyvenimą ar žmogaus ryšį su gamtos ištekliais, identifikuoti institucijų, valdymo ir darnios plėtros spragas.

Socialinių mokslų tyrimai padeda suprasti, kaip neoliberalus kaštų ir naudos analize pagrįstas valdymas pakeitė darbovietes, universitetus ir visuomenes. Jie paaiškina, kodėl žmonės tiki, jog istoriškai nėra buvę alternatyvų branduolinei heteroseksualiai šeimai, kodėl žmonės migruoja, kuria bendruomenes ar puoselėja tam tikras pasaulėjautas. Jie tiria, kaip mokslą paveikia socialiniai bei kultūriniai reiškiniai ir kodėl žmonės abejoja skiepais ar Žemės apvalumu. Kiekybinė duomenų analizė leidžia įvertinti, kiek ir kaip šie požiūriai paplitę visuomenėje, bet ne paaiškinti, kodėl jie išlieka populiarūs XXI a.

Šaltiniai

[1] Rūta Juknevičiūtė, 2013, „Socialiniai mokslai traukia kaip magnetas“, Vakarų ekspresas, birželio 18 d. https://ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/socialiniai-mokslai-traukia-kaip-magnetas-1003812
[2] Žr. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, 2020, „2020 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga”, 10 psl. <https://lamabpo.lt/wp-content/uploads/2020/09/2020-m.-bendrojo-priemimo-rezultatu-apzvalga-2019-09-25.pdf>
[3] Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021, „J. Šiugždinienė: žalią šviesą aukštojo mokslo studijų kokybei ir „stop“ skurdžioms studijoms“, Smm.lt <https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/j-siugzdiniene-zalia-sviesa-aukstojo-mokslo-studiju-kokybei-ir-stop-skurdzioms-studijoms>
[4] Reiktų pažymėti, kad socialinių mokslų ribos yra sutartinės ir skirtingose šalyse nesutampa. Be to, įvairiose disciplinose naudojami mišrūs metodai ir plėtojami tarpdiscipliniai tyrimai ir studijų kryptys. Tad šiame straipsnyje išsakomi teiginiai tinka ir disciplinoms, esančioms socialinių bei humanitarinių mokslų sankirtoje. Kalbant apie tyrimų ir studijų vertę, panaši situacija susiklosčiusi ir Lietuvos humanitariniuose moksluose – žr. Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis, 2020, Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus, Vilnius: Jonas ir Jokūbas.
[5] Juknevičiūtė, 2013, „Socialiniai mokslai traukia kaip magnetas“, Vakarų ekspresas, birželio 18 d. Tokios pat nuostatos reiškiamos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, 2020, „2020 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga“, 5 psl.
[6] K. Klimka, 2014, „Kaip humanitarai trukdo klestėti gamybininkams“, Delfi.lt <https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/k-klimka-kaip-humanitarai-trukdo-klesteti-gamybininkams.d?id=65101019>
[7] Paul Whiteley, 2013, „Investing in higher education, including the social sciences, would promote growth in Britain“, LSE Blog <https://blogs.lse.ac.uk/impactofsocialsciences/2013/05/20/investing-in-higher-education-including-the-social-sciences-would-promote-growth-in-britain/>
[8] The British Academy, 2020, „Qualified for the Future: Quantifying demand for arts, humanities and social science skills“ <https://www.thebritishacademy.ac.uk/documents/1888/Qualified-for-the-Future-Quantifying-demand-for-arts-humanities-social-science-skills.pdf>
[9] N. Putinaitė, 2013, „Humanitariniai ir socialiniai mokslai – svarbūs. Atsakymas D.Pavalkiui“, Delfi.lt https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/n-putinaite-humanitariniai-ir-socialiniai-mokslai-svarbus-atsakymas-dpavalkiui.d?id=61883481
[10] Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021, „J. Šiugždinienė: žalią šviesą aukštojo mokslo studijų kokybei ir „stop“ skurdžioms studijoms“.
[11] Dominic Cummings, 2020, “‘Two hands are a lot’ — we’re hiring data scientists, project managers, policy experts, assorted weirdos…“, Dominic Cummings's Blog <https://dominiccummings.com/2020/01/02/two-hands-are-a-lot-were-hiring-data-scientists-project-managers-policy-experts-assorted-weirdos/>
[12] Žr., pvz., Jessica P Cerdeña, Marie V Plaisime ir Jennifer Tsai, 2020, „From race-based to race-conscious medicine: how anti-racist uprisings call us to act“, The Lancet <https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(20)32076-6/fulltext>; Emily Martin, 1991, “The Egg and the Sperm: How Science Has Constructed a Romance Based on Stereotypical Male-Female Roles”, Signs 16(3): 485-5.
[13] Lrytas.lt, 2021, „Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos išplatino kreipimąsi ir savo poziciją <https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/03/09/news/lietuvos-tradicines-krikscioniskosios-bendrijos-isplatino-kreipimasi-del-stambulo-konvencijai-ir-partnerystes-18571718/>
[14] Jurga Bakaitė, 2021, „Sociologė – apie tai, kas yra „tradicinė lietuviška šeima“ ir kodėl partnerystė jau tapusi realybe“, LRT.lt <https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1407638/sociologe-apie-tai-kas-yra-tradicine-lietuviska-seima-ir-kodel-partneryste-jau-tapusi-realybe>
[15] Beje, tuo metu islamo įvaizdis buvo daug pozityvesnis nei dabar – žr. Marya Hannun ir Sophie Spaan, 2016, „When Europe Loved Islam“, Foreign Policy <https://foreignpolicy.com/2016/05/05/when-europe-loved-islam-interwar-weimar-republic-wilmersdorf-mosque/>

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.