„Nuo karo, bado, ugnies ir maro gelbėk mus, Viešpatie“ – giedodavo bažnyčiose seniai. Nes kito vaisto nebuvo. Maras išdegino tautas, tarp jų – mūsų kaimynus jotvingius bei prūsus. Prūsijos karaliui teko kviesti iš dabartinės Tauragės ūkininkus pas jį keltis.
Jam reikėjo, kad žemė būtų dirbama, mokami mokesčiai. Tauragiškiai daugiausia buvo protestantai. Donelaitis – iš jų. Jis tauragiškis. Transportas tuomet buvo arklys ir vežėčios. Keliai – irgi nelabai. Ir nedaug buvo kur važiuoti. Tai mus išgelbėjo.
Dabar to barjero nėra. Keleiviniai banginio dydžio lėktuvai per kelias valandas permeta minią žmonių iš Kinijos į JAV, Pietų Afriką, Europą. Puikūs geležinkeliai, autostrados. Minties, kad gali būti kažkas panašaus į „viduržemius, niekas neturėjo.
Kai ši pandemija prasidėjo, šaukėme: „Duokite vaistų!“ Gydytojai pažiūrėdavo į mus nuvargusiomis akimis: „Nėra jokių vaistų.“ – „Duokit skiepų! Dar geriau nei vaistai – užkerta jai kelią!“ „Nėra jokių skiepų“, – daktarai skėstelėdavo rankomis.
Ar jau užmiršome?
Gydytojai daugelį išgelbėjo. Dūstantiems pajungdavo deguonies aparatus. Kai kuriems tai padėjo.
Skiepai neatsiranda per savaitę. Virusą reikia ištirti, pažiūrėti, nuo ko jis dvesia. Preparato (ne visada jis iškart atrandamas) duoti pelėms, paskui surinkti būrį žmonių, juos paskiepyti ir stebėti. Tada pateikti vaistų aprobavimo komisijai. Ji daro savus bandymus, tyrimus ir paskui dar metus stebi. Paprastai trunka apie 8 metus, nes skiepai yra galingas ginklas ir su juo reikia elgtis atsargiai.
Ilga procedūra sukurti skiepus ir juos patikrinti buvo įmanoma, kai epidemijos slinkdavo vėžlio greičiu. Žmonės keliaudavo burlaiviais, anglimi varomais garlaiviais, kurie dažnai sustodavo. Mirdavo maždaug trečdalis apsikrėtusiųjų. Dramatiška būtų papasakoti visas skiepų atradimo istorijas.
Dvi tarpusavyje nesusijusios laboratorijos – Kolomerio ir Brodie’io – rado išeitį. Padarė apie tai viešą pareiškimą. Tačiau kiti mokslininkai sukėlė skandalą ir juos pasmerkė. Bandymai buvo nutraukti. Jaunas mokslininkas Brodie’is buvo išmestas iš darbo ir ilgai negalėjo rasti kito.
Kontroliuojančios įstaigos davė leidimą tik po 20-ies metų. Per tą laiką šimtai tūkstančių vaikų mirė nuo poliomielito, dar šimtai tūkstančių liko suluošinti visam gyvenimui. Net JAV prezidentą Rooseveltą ištiko dalinis paralyžius nuo poliomielito. Ta priežastis buvo įslaptinta. Jis mirė 1945 m.
Mokslininkai, dirbantys su poliomielitu, matė, kad eina teisingu keliu, bet jiems atsilaikyti irgi buvo sunku. Galutinis rezultatas galėjo būti aiškus tik paskiepijus žmogų.
Įnirtingas pasipriešinimas skiepams – jau net ir naujas žodis jam nukaltas „antivakseriai“ – toks pats senas, kaip ir patys skiepai. Priežastys glūdi mūsų pasąmonėje. Kartais ji būna gauruota.
Buvo vakcinuojami vaikai. Pirmas buvo berniukas iš netoli Niujorko esančios prieglaudos „Letchworth Village“, kurioje buvo laikomi sergantys fizinėmis ir protinėmis ligomis. Kadangi jokių šalutinių simptomų nebuvo pastebėta, paskiepyta dar 19 vaikų iš prieglaudos. Bandymo vadovas Jonas Salkas pats pasiskiepijo ir paragino tai padaryti savo grupės narius. Be to, vakcina buvo bandoma su kitų vaikų namų Pitsburge ir Filadelfijoje globotiniais.
Galų gale Salko preparatas buvo paruoštas platinti ir jis su bendradarbiais buvo pagerbti Nobelio premija.
Dabar farmacijos kompanijos, vietoj patikrinimo laiku, griebėsi patikrinimo kitu keliu. Jos pasamdė labai daug žmonių, kurie sutiko būti bandomaisiais triušiais. Tai padarė visos kompanijos. Žinau, kad „Pfizer“ priėmė 42 000. Tokios masės žmonių paskiepijimas ir stebėjimas 3 mėnesius duoda daug tikslesnį vaizdą negu keli žmonės – triušiai.
Sėkmingiau su užkrečiamomis ligomis buvo kovojama tarpukario Lietuvoje. Nieko neklausiant, buvo paskiepyti visų mokyklų visi mokiniai. Išdidžiai nešioju ant žasto nedidelius tų skiepų randus. Gaila, kad nauji skiepai nepalieka žymių. Ir visiškai neskauda. Buvau pasiruošęs laikytis vyriškai – net nekrūptelti nei susiraukti. Dūrio tiesiog nepajaučiau. Paklausiau seselės, kaip ji tai daro? „Firma, atrodo, gamina iš gero plieno. Adata plonutė, o galiukas nupjautas įstrižai. Nuo to ji dar aštresnė.“
Daugelyje Europos šalių po Pirmojo pasaulinio buvo įvestas privalomas vaikų skiepijimas. Suaugusiems – pagal norą. Tobulėjant medicinai, net buvo daromi skiepų kokteiliai – vienu dūriu buvo suleidžiami skiepai nuo difterito ir dar kelių ligų.
Stebėtina! Žmonės per šimtmetį tapo vidutiniškai 11 cm aukštesni. Tai neišpasakytas greitis! Kaip įsibėgėjusio lokomotyvo. Evoliucijoje tokio nebuvo. Vidutiniškai 1 cm per 10 metų! Žinoma, vien skiepams už tokį augimą negalima dėkoti. Vaikas dabar sportuoja, labai gerai maitinasi, o skiepai apsaugo nuo ligų. Tai ir auga kaip ąžuolai ir liepos.
Apsaugojus vaikus nuo poliomielito Europoje, gydytojai ir jų padėjėjai išvyko į Afriką, kiti – į Lotynų Ameriką, dar kiti – į Aziją ir Okeaniją. Poliomielitas buvo sustabdytas.
Tačiau ne viskas vyko taip sklandžiai, kaip, galvotų žmonių nuomone, turėtų vykti. Įnirtingas pasipriešinimas skiepams – jau net ir naujas žodis jam nukaltas „antivakseriai“ – toks pats senas, kaip ir patys skiepai. Priežastys glūdi mūsų pasąmonėje. Kartais ji būna gauruota. Nes nemėgstame protingesnių už mus. Dar labiau priešinamės, kai jie mums komanduoja.
„Jeigu virusas toks mažas, kad aš jo nematau, kodėl nepažįstamo žmogaus įsakymu turiu laikytis karantino, nešioti kaukę, leisti, kad man ar mano vaikams būtų suleista kažkokios nepažįstamos medžiagos?“ – sako antivakseriai.
Pasidomėkite. Socialiniuose tinkluose ir net šiame portale pastebiu, kad, jeigu komentarų autorius maišo su žemėmis ministrą, kuris dirba dar tik pirmą mėnesį, arba tvirtina, kad valdžios žmonės iš to visko kraunasi sau pinigines ar daktarų „klika“ drauge su politikais sukūrė virusą tam, kad atsikratytų senių, pastebiu, kad jų rašiniuose daug gramatikos klaidų.
Turime spaudos laisvę – tegul rašo. Jie nėra patys pavojingiausi.
Kai mes žengiame į šį naują tūkstantmetį, prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ britų chirurgas Andrew Wakefieldas publikavo straipsnį, kuriame paskelbė, kad, gavę skiepus nuo tymų, rožės ir kiaulytės, vaikai suserga autizmu. Tekstas buvo trumpas, bet su iliustracijomis ir diagramomis.
Supanikavo tie, kurie tuo „kokteiliu“ paskiepijo savo vaikus. Kiti susimąstė: „Matyt, su skiepais vis dėlto kažkas ne taip.“
Prasidėjo tyrimai.
Paaiškėjo, kad Wakefieldaas dirbo tik su 12 vaikų. Keli iš jų autizmą turėjo jau iki bandymų pradžios. Kiti nei iki bandymų pradžios, nei vėliau neturėjo autizmo spektro sutrikimo. Kelių grupės vaikų tėvai patys priklausė antivakserių organizacijai.
Nuodugniai viską ištyręs, 2010 m. žurnalas „The Lancet“ atsiprašė skaitytojų už klaidinantį straipsnį, o Wakefieldui buvo uždrausta praktikuoti Didžiojoje Britanijoje.
Bet jo „tyrimų duomenys“ vis tiek vis pasirodo socialiniuose tinkluose.
Poliomielitas buvo visiškai sustabdytas ir daugiau nepasirodė Jungtinėse Valstijose ir 36-iose Ramiojo vandenyno šalyse, įskaitant Kiniją ir Australiją 2000-aisiais. Nuo 2002 m Europoje nepastebėtas nė vienas susirgimo atvejis. 2012 m. vasarį Indija irgi buvo paskelbta „laisva nuo poliomielito“ šalimi.
Nors užkrėtimai sustabdyti daugumoje pasaulio šalių, pavienių atvejų ir ten pasitaiko. Tada ir vėl tenka pradėti masiškai skiepyti. Taip 2013 m. PSO pranešė apie poliomielito protrūkį Sirijoje. Iki 2014 m. tas virusas paplito dešimtyje Afrikos, Azijos ir Vidurinių Rytų šalyse. Ypač blogai Pakistane, Sirijoje ir Kamerūne. Afganistane, Nigerijoje ir Pakistane. Kai kurie musulmonų vadovai skelbia, kad Vakarai naudoja skiepus musulmonams sterilizuoti. Tie žiniuoniai dar tvirtina, kad 2011 m. skiepijimo programa buvo paskelbta tam, kad būtų įvarytas į kampą ir nužudytas teroristų vadas Osama bin Ladenas.
Gerai išgalvota. Nieko nepasakysi.
2016 m. iki šiol nepagautas, bet su talibais susijęs šaulys nušovė daktarą, kuris skiepijo pakistaniečius. Talibų vadai praneša, kad jų „kovotojai tęs kovą“.
Tai sukėlė nerimą ir kaimyninėms šalims.
Yra giliai įsitikinusių žmonių, kad Žemė plokščia. Malonūs jie, mėgsta pasikalbėti. Tik juos labai erzina jūsų tamsumas. Jie sutiks užlipti su jumis net ant Gedimino kalno, kad ten padarytų savo pranešimą. Išties ranką:
Žiūrėkit! Juk Žemė – plokščia! Negi nematot?!
