2016-aisiais niekas nesitikėjo, kad Donaldas Trumpas laimės JAV prezidento rinkimus: tuo metu viešosios nuomonės apklausos numatė tvirtą Hillary Clinton pergalę. Dėl šios priežasties stebintieji rinkiminę kovą 2020-aisiais į prognozes žvelgia daug atsargiau, o kai kurie iš jų netgi yra įsitikinę, kad po 2016-ųjų tokia ezoterika kaip apklausos gali kliautis tik paskutinis kvailys.
Ar galima tikėtis, kad šių metų viešosios nuomonės apklausos, prognozuojančios pergalę Joe Bidenui, vėl šauna pro šalį? Tikrai nebūtinai. Apklausų metodika su laiku tobulėja ir kaip būdas apčiuopti visuomenės nuotaikas jos yra pranašesnės už alternatyvias ekspertines įžvalgas, padaromas pažvelgus į žvaigždes ar perskaičius filosofinę knygą. Tad šiame tekste apžvelgsiu, kodėl 2016-ųjų apklausos neatskleidė tikrojo JAV prezidentinių lenktynių paveikslo ir kas 2020-aisiais yra kitaip.
Donaldo prieš Hillary prognostika: šališkumas, prasta imtis ir tikimybių pervertinimas
Sakoma, kad neegzistuoja toks dalykas kaip „teisingas“ statistinis modelis, tačiau kai kurie modeliai yra geresni ir naudingesni už kitus. Pasvarstymų, kodėl 2016-ųjų apklausos prašovė pro šalį, esama daugiau, negu tilptų į šį tekstą, todėl toliau išskirsiu kelias svarbiausias priežastis.
Viena priežastis, lėmusi netikslius (šališkus) rezultatus 2016-aisiais, yra psichologinė – socialinis geidžiamumas. Reikšmingai daliai Donaldo Trumpo rinkėjų buvo paprasčiausiai gėda prisipažinti apie savo ketinimą balsuoti už kandidatą, kuris jau tada buvo pagarsėjęs seksistiniais, rasistiniais ir ksenofobiniais pasisakymais. Jeigu socialinis geidžiamumas gali pasireikšti net pildant anketą internetu, vienumoje, ką jau kalbėti apie gyvą kontaktą arba apklausas telefonu.
Kita priežastis, kodėl 2016-ųjų apklausos taip prašovė, yra metodologinė – nesubalansuotos imtys. Kuo tiksliau imtis atspindi valstybę (ar kitą mus dominančią žmonių populiaciją), tuo jos rezultatai patikimesni. Tačiau netgi ne visai tikslios imties atveju tyrėjai gali taikyti matematines korekcijas.
Viena priežastis, lėmusi netikslius (šališkus) rezultatus 2016-aisiais, yra psichologinė – socialinis geidžiamumas. Reikšmingai daliai Donaldo Trumpo rinkėjų buvo paprasčiausiai gėda prisipažinti apie savo ketinimą balsuoti už kandidatą, kuris jau tada buvo pagarsėjęs seksistiniais, rasistiniais ir ksenofobiniais pasisakymais.
Pavyzdžiui, jeigu išėjo taip, kad apklausoje dalyvavo neproporcingai didelis skaičius moterų, analizuojant reikėtų suteikti „didesnį svorį“ vyrų pateiktiems atsakymams, kad galutiniai rezultatai tiksliau atspindėtų tikrąjį lyčių pasiskirstymą šalyje. Viena iš pagrindinių prastos imties problemų 2016-aisiais buvo per menkas aukštojo išsilavinimo neturinčių amerikiečių reprezentavimas apklausose. Ši gyventojų grupė tiek rečiau sutinka dalyvauti apklausose (dėl pasitikėjimo kitais žmonėmis, šiuo atveju – viešosios nuomonės tyrėjais, trūkumo), tiek yra labiau linkusi balsuoti už Donaldą Trumpą. Panašu, kad daugelis apklausų sudarytojų deramai neatsižvelgė į šį defektą ir nepritaikė reikiamų korekcijų.
Galiausiai, tyrėjai ir žurnalistai pervertino Hillary Clinton persvaros tikimybes: jie ne visai tiksliai sumodeliavo nuotaikas įnirtingiausia kova pasižyminčiose (svyruojančiose) valstijose ir neatsižvelgė į tai, kaip balsai persiskirstys per Rinkikų kolegiją. Kelių skirtingų apklausų vidurkis prognozavo, kad už Clinton balsuos 3 proc. daugiau rinkėjų negu už Trumpą, o galutinė Clinton persvara buvo panaši, apie 2 proc. Tačiau tos pačios apklausos pervertino Clinton persvarą kai kuriose svyruojančiose valstijose, jos ir nulėmė netikėtą Rinkikų kolegijos balsų persiskirstymą.
Donaldo prieš Joe prognostika: rinkėjų apsisprendimas, jaunimo mobilizacija ir didžiulė persvara
Po ketverių metų tokie dalykai kaip Rinkikų kolegija, svyruojančios valstijos ir savo pasirinkimo nenorintys atskleisti Donaldo Trumpo rinkėjai niekur nedingo. Nedingo ir metodologinės apklausų problemos, nors panašu, kad daugelis tyrėjų tobulina jų reprezentatyvumą, atidžiau tiria svyruojančias valstijas. Nepaisant to, esama bent keleto priežasčių, dėl kurių į šių metų prognostiką verta žvelgti su didesniu pasitikėjimu.
Pirma, 2016-aisiais turėjome itin daug iki paskutinės dienos neapsisprendusių rinkėjų, nes abiejų – Clinton ir Trumpo – kandidatūros visuomenėje didelio entuziazmo nekėlė. Šiandien žmonėms apsispręsti yra daug lengviau – jiems yra pažįstama Donaldo Trumpo prezidentinė ir Joe Bideno viceprezidentinė veikla, todėl ir apklausų galime tikėtis tikslesnių.
Antra, panašu, kad šiuose JAV prezidento rinkimuose gali kaip niekada aktyviai balsuoti šiaip jau pasyvi amerikiečių jaunoji karta. Iškalbingas faktas – 2018 m. rinkimuose į JAV Kongresą dalyvavo 28,2 proc. balso teisę turinčių 18–29 m. žmonių, dvigubai daugiau negu 2014 m., kuomet jų prie balsadėžių pasirodė vos 13 proc. (CIRCLE, Tufts University duomenys). Jaunimą balsuoti skatina socialinės medijos, „Black Lives Matter“ judėjimas ir, žinoma, jiems vertybiškai tolima Donaldo Trumpo politika.
Trečia, Joe Bideno persvara šiomis dienomis paprasčiausiai yra labai didelė. 2016 m. spalio 25 d., likus vos devynioms dienoms iki rinkimų, Trumpas pradėjo stipriai vytis Clinton, kai jai pakenkė staigus asmeninio serverio naudojimo viešajai komunikacijai skandalas. Šio teksto rašymo dieną, 2020 m. spalio 25 d., panašaus masto skandalų apie Joe Bideną neregėti: nacionalinės apklausos rodo, kad jis pirmauja 9–10 proc., o Clinton tą pačią dieną pirmavo maždaug 4 proc. Lyginant su praeitu mėnesiu, Joe Bideno populiarumas pakilo 2–3 proc. ir svarbiose svyruojančiose valstijose: jis pradėjo pirmauti Floridoje (50 proc. ir 48 proc.) ir Šiaurės Karolinoje (51 proc. ir 47 proc.), taip pat pasivijo Donaldą Trumpą Džordžijoje (49 proc. ir 49 proc.) (CNN duomenys).
Kelios remarkos pabaigai
Ar apklausos prieš rinkimus daro įtaką balsavimui? Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau yra dvi teorijos: daugumos efektas (angl. bandwagon) ir mažumos efektas (angl. underdog). Taigi, susipažinę su priešrinkiminių apklausų rezultatais, žmonės gali nuspręsti įšokti į traukinį su dauguma arba, atvirkščiai – nuspręsti remti prispaustą, vargšę mažumą.
O gali nenutikti ir nieko – žmogus laikysis savo išankstinės pozicijos ir viskas. Kad ir kaip ten būtų, priešrinkiminės apklausos niekur nedings – juk jos sumažina neužtikrintumą dėl ateities, o neužtikrintumo žmonės labai nemėgsta.
Šis tekstas buvo redaguotas 2025-04-30, 14:30 val. Jame, autoriaus prašymu, pašalinta jo pavardė ir nuotrauka.
