Sulaukėme dienos, kai laisvės ir demokratijos sinonimu laikomos Amerikos rinkėjai yra susirūpinę ne kieno nors kito, o savo pačių rinkimų proceso skaidrumu. Taip yra ne tik dėl įsisenėjusių institucinių problemų, bet ir dėl naujesnių iššūkių – balsavimo infrastruktūros ir arogantiško atsainumo Baltuosiuose rūmuose.
Daugelis amerikiečių jau seniai piktinasi, kad JAV demokratinės institucijos per Senatą ir Rinkikų kolegiją suteikia neproporcingai didelį politinį atstovavimą mažai gyventojų turinčioms valstijoms. Vis tik šių metų lapkričio 3 d. vyksiantys prezidento rinkimai gali pažerti ir kitų problemų. Žmonės baiminasi dėl pašto trikdžių, galimo užsienio jėgų (vėl) kišimosi į rinkimus, taip pat dėl dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko pareiškimų, verčiančių suabejoti jo gebėjimu oriai ir gražiai priimti pralaimėjimo galimybę.
Paštas
Dėl per pandemiją patirtų nuostolių JAV paštas kreipėsi į vyriausybę, prašydamas 25 milijardų dolerių vertės gelbėjimo paketo. Ne vien tam, kad grąžintų buvusį pašto pajėgumą, bet kad jį kaip reikiant padidintų artėjant prezidento rinkimams. Nerimaudami dėl COVID-19, šiais metais bent pusė rinkėjų žada balsuoti paštu. Vyriausybė šį prašymą atmetė šalies lyderiui išreiškus nuogąstavimą dėl galimo rinkimų klastojimo siunčiant balsalapius paštu. Kai viena žurnalistė per spaudos konferenciją išreiškė rinkėjų nuogąstavimą dėl saugumo grūdantis balsuoti „gyvai“, dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas atšovė, kad žmonės „turės jaustis saugiai“ (jeigu jau nori balsuoti). Pridėdamas, kad jis „padarys taip, kad būtų saugu“.
Šiuo metu amerikiečiai gyvena tokiomis realijomis, kai laukti siuntinio keletą mėnesių yra įprasta. Situacija ypač sudėtinga tiems, kam paštas yra vienintelis būdas gauti receptinius vaistus. JAV spaudoje šiomis dienomis netrūksta pranešimų apie tai, kaip vaistai vėluoja veteranams, sunkiems ligoniams ir kitiems žmonėms, kuriems jie būtini.
Kadangi su tokiais trikdžiais niekas nenori taikstytis ir per rinkimus, atsiranda įvykiams už akių mėginančių užbėgti pilietinių iniciatyvų. Mano pačios studentai, kuriems šį semestrą mojuoju per „Zoom“, kartu su nevyriausybininkais organizuoja centralizuotą universiteto bendruomenės narių balsalapių surinkimą ir pristatymą. Pasiprašiusi kelių minučių paskaitos metu, viena iniciatyvoje savanoriaujanti studentė aistringai ragino bendramokslius savo balsalapius nešti ne kur kitur, o į specialų surinkimo punktą universitete: „Tik jokiu, jokiu būdu nemeskite biuletenių į įprastas pašto dėžutes. Mes juk nežinome, ar jie bus pristatyti laiku,“ – tikino ji.
Užsienis
Žanro klasika tampa galimas užsienio jėgų kišimasis į JAV rinkimus, šįsyk – ne vien Rusijos, bet ir Irano bei Kinijos. „Trolinimas“ socialinėse medijose, dezinformacijos sklaida, rimtesniais atvejais – kišimasis į rinkimų infrastruktūrą, įsilaužimas į rinkimų kampanijų duomenų bazes ar jų darbuotojų elektroninio pašto sistemas yra taktikos, kurioms neatsparios gali būti ir labiausiai išsivysčiusios demokratijos. Anot specialistų, ateityje šios grėsmės tik didės.
Smegenų centras „Brookings Institution“ pastebi, kad kišdamosi į JAV rinkimus, minėtos šalys turi skirtingus tikslus. Rusija štai siekia destabilizuoti JAV visuomenę, kiršindama priešiškas grupes, visų pirma – respublikonus ir demokratus. Tuo tarpu Kinija ir Iranas gryno chaoso kėlimu yra suinteresuoti mažiau. Kinijai svarbu pagerinti savo įvaizdį prieš JAV visuomenę (ypač po visų „kinų viruso“ remarkų Baltuosiuose rūmuose), o Iranui – diskredituoti demokratines institucijas. Kol kas sunku pasakyti, kokių konkrečių propagandos taktikų tam gali būti griebiamasi.
Per praėjusį mėnesį vykusį susitikimą su rėmėjais Viskonsino valstijoje šalies prezidentas ragino visus stropiai balsuoti ir tada leptelėjo: „Šiuos rinkimus mes galime pralaimėti tik tuo atveju, jeigu jie bus nesąžiningi.“
Asmuo ir institucijos
Absurdiškiausi visoje šioje istorijoje yra iš dabartinio JAV lyderio jau dabar girdimi pareiškimai apie galimą rinkimų baigtį. Per praėjusį mėnesį vykusį susitikimą su rėmėjais Viskonsino valstijoje šalies prezidentas ragino visus stropiai balsuoti ir tada leptelėjo: „Šiuos rinkimus mes galime pralaimėti tik tuo atveju, jeigu jie bus nesąžiningi.“
Vieniems tokios kalbos kelia juoką – esą tai eiliniai neapgalvoti pasisakymai, kurių šioje kadencijoje matėme daug ir kuriuos vėliau „neutralizuoja“ su šiuo asmeniu dirbantys pareigūnai. Tačiau kiti, tokie kaip Vermonto valstijos senatorius Bernie Sandersas, į tai reaguoja rimčiau ir perspėja, kad rinkimų rezultatus gali lydėti tikra bjaurastis. Politikas šią situaciją jau dabar vadina „konstitucine krize“.
Bjaurasties tikrai bus apstu ir nepaisant to, kuris kandidatas laimės rinkimus. Tačiau verta labai atidžiai pagalvoti, kokią sėklą rinkėjų galvose pasėja JAV prezidento pareiškimas Viskonsine: juk vadinamųjų rinkimų lūzerių (beje, šis terminas politikos mokslų literatūroje tikrai nėra vartojamas paniekinamai) gebėjimas gracingai priimti rezultatus yra svarbus sveikos demokratijos bruožas.
Kolosali griūtis JAV demokratinėms institucijoms negresia, tačiau joms „pakenkti tikrai yra įmanoma“, pastebi tinklalaidės „Talking Politics“ kalbinta rašytoja Judith Butler
Puikus tokios gracingos reakcijos pavyzdys yra 2008 m. Barackui Obamai pralaimėjusio Johno McCaino kalba, kurioje, nepaisant nusivylusios minios šurmulio, jis negailėjo kilnių žodžių oponentui, dėkojo visiems balsavusiems nepaisant jų pasirinkimo, ragino abidvi partijas darniai dirbti, nors ir yra skirtingos. Vargu, ar pasaulyje atsirastų bent vienas žmogus, kuris tokiame kontekste tikėtųsi panašios reakcijos iš dabartinio JAV lyderio. Labiau tikėtinas atrodo scenarijus, kuriame jis užsibarikaduoja Baltuosiuose rūmuose ir atsisako juos palikti.
Žmonės tam ir sukūrė demokratines institucijas, kad pavieniai asmenys, kad ir kokie kontroversiški, jų nesugriautų. Šios kadencijos metu amerikiečiai iš naujo teigiamai įvertino stabdžių ir atsvarų sistemos egzistavimą, užkirtusią kelią ne vienam prieštaringam įstatymui. Kolosali griūtis JAV demokratinėms institucijoms negresia, tačiau joms „pakenkti tikrai yra įmanoma“, pastebi tinklalaidės „Talking Politics“ kalbinta rašytoja Judith Butler. Kritikos nestokojančios rinkikų kolegijos iki lapkričio niekas neatsikratys. Tačiau demokratijai, kuri nėra kažkoks partinis reikalas, sveikatą ir stiprybę grąžinti galima.
Šis tekstas buvo redaguotas 2025-04-30, 14:30 val. Jame, autoriaus prašymu, pašalinta jo pavardė ir nuotrauka.
