Nuomonės

2020.07.28 16:25

Rima Urbonaitė. Politinės migracijos ypatumai Lietuvoje

Rima Urbonaitė , politologė2020.07.28 16:25

Visi politikai per rinkimų kampaniją griūna ant kelių ir dievagojasi darysią viską, kad tik sustabdytų emigraciją. Bet toli gražu ne visi politikai taip unisonu sutaria dėl politinės migracijos. O ši nėra jau toks nekaltas ar bereikšmis procesas.

Antanas Guoga pabuvęs Liberalų sąjūdžio pirmininku, vėliau atlikęs išpažintį su ašaromis akyse prisipažino balsuosiąs už konservatorius, dar vėliau nusprendė, kad jam labai pakeliui su Nagliu Puteikiu, kol galiausiai atsidūrė Viktoro Uspaskicho kompanijoje. Socialiniuose tinkluose vienas veda dvasingumo kursus, kitas detaliai pasakoja, kaip mesti svorį. Gal šįkart atitiks kirvis kotą. Viktoro Pranckiečio benefisas pereinant iš „valstiečių“ į liberalų gretas net nekomentuotinas.

Tačiau ši tragikomiška situacija atveria itin rimtą politinės migracijos problemą. Keisti partijas, regis, daliai politikų tampa norma. Ir tai nėra šių dienų problema. Žiūrint vykusias diskusijas prieš 20 metų, tų diskusijų amžių išduoda tik gerokai jaunesni politikų veidai ir vaizdo kokybė. Turinys, deja, visiškai nepasikeitęs.

Politikai taip keisdami partijas tik demonstruoja, jog visai nesvarbu, apie ką ta partija, ji svarbi tik kaip patekimo į Seimą instrumentas ir nieko daugiau.

Ir tikrai politinė migracija nėra joks šių dienų Lietuvos politikos išradimas. Galbūt primiršome, bet Rolando Pakso karjera prasidėjo konservatorių gretose. O vis dar šviečianti, bet visiškai nešildanti nei partijos, nei jos rinkėjų socialdemokratų žvaigždė Vilija Blinkevičiūtė ministre tapo priklausydama Naujajai sąjungai. Bet vėliau pragmatiškai buvo pereita į socialdemokratų gretas. Dar vienas galimas pavyzdys yra Artūro Skardžiaus. 2000 m. ir 2004 m. buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąraše, 2008 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąraše, 2012 m. ir 2016 m. socialdemokratų sąraše, 2019 m. „socialdarbiečių“ sąraše, o 2020 m. bus Darbo partijos sąraše. Andrius Mazuronis, į 2016–2020 m. kadencijos Seimą patekęs su Liberalų sąjūdžio sąrašu, jų frakcijoje nepasirodė, nes buvo jau spėjęs patapti „darbiečiu“.

Partijos skyla, nyksta, kuriasi naujos ir gyvena drugelių gyvenimą, trumpai pašviečia ir numiršta. Todėl stebėtis nereikėtų, kad naujausi „Vilmorus“ duomenys rodo, jog tik tarp dviejų partijų rinkėjų yra daugiau nei 50 proc. tokių, kurie tikrai ateis iki balsadėžių.

Ir tai tik keli epizodai. Bet pasekmės tokio veikimo yra gana rimtos. Tai plauna partinės sistemos pamatus ir neleidžia partijoms tapti tvariomis, turėti savo identitetą ir lojalų rinkėją. Migruoja politikai, migruoja ir rinkėjai. O pačios partijos skyla, nyksta, kuriasi naujos ir gyvena drugelių gyvenimą, trumpai pašviečia ir numiršta. Todėl stebėtis nereikėtų, kad naujausi „Vilmorus“ duomenys rodo, jog tik tarp dviejų partijų rinkėjų yra daugiau nei 50 proc. tokių, kurie tikrai ateis iki balsadėžių.

Deja, bet patys politikai taip keisdami partijas tik demonstruoja, jog visai nesvarbu, apie ką ta partija, ji svarbi tik kaip patekimo į Seimą instrumentas ir nieko daugiau. Ir kol pačios partijos tai toleruos ir dar skatins tokią migraciją, o rinkėjai už tai nebaus, tol šis pragaro ratas suksis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.