Nuomonės

2020.05.26 14:15

Virginijus Savukynas. Ar valstybę jau pasigrobė valdininkai?

Virginijus Savukynas, apžvalgininkas2020.05.26 14:15

Leninas su Stalinu ištobulino ir įgyvendino mintį, kad valstybė yra viskas, o žmogus – tai tik lengvai pakeičiama valstybės statybos medžiaga. Žmogus yra niekas, jis turi viską valstybei atiduoti.

Taip buvo iš verslininkų Sovietų Rusijoje atimtas turtas, iš valstiečių – jų paskutiniai grūdai. Apskritai – iš žmonių buvo atimta laisvė. Aišku, su valstybe greitai susitapatino Leninas, paskui Stalinas, o dar vėliau – visas platus nomenklatūrinis sluoksnis. Jiems buvo privilegijos, atskiros parduotuvės, ligoninės, išskirtinės atostogos. Visi kiti turėjo mokėti duoklę sovietinei valstybei.

Kai prasidėjo Sąjūdis, buvo kova ne tik prieš okupaciją. Buvo kovojama prieš tokį valstybės supratimą. Daug buvo kalbama, kad žmogus turi būti centre, o ne valstybė. Kova už laisvę buvo lydima vilties, jog išsivaduosime iš tokios sovietinio mąstymo.

Štai į verslą jau seniai žiūrima kaip į valstybės priešą. Savarankiškai dirbantys – apskritai yra nesusipratimas, kurį reikia kuo greičiau panaikinti. Likę dirbantys žmonės – tai tik menkos skruzdėlytės, nesuprantančios valstybės interesų.

Deja, per trisdešimt nepriklausomybės metų šie idealai buvo užmiršti. Lietuvoje labai keistai atsiskyrė valstybė nuo žmonių. Įsigalėjo požiūris, kad valstybė – tai valstybinės įstaigos, kariuomenė, valdininkai, politikai. O likę? Likę arba yra valstybės priešai, arba turi būti valstybės tarnai. Štai į verslą jau seniai žiūrima kaip į valstybės priešą. Savarankiškai dirbantys – apskritai yra nesusipratimas, kurį reikia kuo greičiau panaikinti. Likę dirbantys žmonės – tai tik menkos skruzdėlytės, nesuprantančios valstybės interesų. Ar ne dėl tokio požiūrio daugiausia žmonių ir emigruoja iš Lietuvos?

Reikia dar pavyzdžių? Prašau. Štai Alytuje prieš keletą metų viena valdininkė žurnalistams atviru tekstu teigė, kad jei žmogus pakritikuoja valstybines įstaigas, tuomet jis negali dalyvauti konkursuose, nes kodėl prašo pinigų iš tų, kuriuos kritikuoja. Jei manoma, kad valstybė yra valdininkai, tai yra tikslu. Tačiau akivaizdu, kad valdininkė supainiojo, jog valstybės pinigai nėra institucijos nuosavybė, tai mokesčių mokėtojų pinigai. Antra, kritikuoti valdžios institucijas ir neužsitraukti bet kokio persekiojimo garantuoja Konstitucija.

Politologai seniai skambina visais varpais, sakydami, kad žmonės vis mažiau ir mažiau pasitiki valstybės institucijomis ir politikais. Ir tai rimta problema demokratijai. Tačiau ji kyla ne iš to, kad žmonės yra nepatriotiški ar ką nors blogai supranta. Ji puikiai mato, kad valstybė tampa ne pagalba, bet represiniu aparatu. Ir čia yra viena iš didžiausių dabartinės Lietuvos bėdų.

Nesu naivus, nekils jokio naujo sąjūdžio prieš vis biurokratėjančią ir nuo žmonių tolstančią valstybę. Daugeliui tai panašu į kovą su vėjo malūnais. Tačiau galbūt bent kiek galime kelti mintį, kad valstybė – tai visų pirma visi Lietuvos piliečiai, o įvairios valstybės įstaigos yra įkurtos tam, kad jį gintų.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt