Nuomonės

2020.05.06 18:04

Marija Sajekaitė. Tikėjimas sąmokslu kaip simptomas, arba detalės, kurias pražiopso gudruoliai

Marija Sajekaitė, Kolorado universiteto lyginamosios politikos mokslų doktorantė2020.05.06 18:04

Gyvenimas su virusu pagimdė ne vieną išradingą teoriją apie jo kilmę. Natūrali kritinį mąstymą šlovinančių gudruolių reakcija į tokias šnekas – pasijuokti ir dar draugams papasakoti. O jeigu į sąmokslo paieškas pažvelgtume ne kaip į retorikos būdą ar šiaip nesąmonę, o kaip į visuomenės problemas ir skaudulius apnuoginantį simptomą?

Pandemijos konspiracijų jūroje neapsieiname be kelių žmonių tipažų. Pirmieji porina, kad štai COVID-19 į Žemę atnešė Kinijoje nukritęs meteoritas arba kad jis buvo sukurtas laboratorijoje. Antrieji yra labai protingi ir atsparūs dezinformacijai – jie ne tik patys žino, kaip sąmokslo teorijas atpažinti, bet dar ir kitus pamoko. Na, o tretieji šaiposi iš antrųjų, sakydami, kad jūs, nosį užrietę buržujai, lygybės ženklą tarp sąvokų sąmokslo teorija ir nesąmonė dedate trumparegiškai.

Nors įprasta į sąmokslo teorijas žvelgti kaip į dezinformaciją, verta turėti galvoje, kad jų radimasis ir cirkuliavimas yra simptomiškas. Konspiracijos, arba sąmokslo, teorija yra apibrėžiama kaip svarbaus politinio ar socialinio įvykio aiškinimas, grindžiamas dviejų ar daugiau galingų aktorių slaptomis schemomis. Tad kas žmones verčia rinktis tokį įvykių aiškinimo būdą?

Pirma priežastis: pažeidžiamumas

Pasigilinus į sąmokslo teorijomis tikinčių ir jas skleidžiančių žmonių demografiją, juoktis norisi mažiau. JAV atlikta studija parodė, kad konspiracijos teorijomis statistiškai labiau linkę tikėti vyriškosios lyties atstovai, taip pat nesusituokę ir silpnesnius socialinius ryšius turintys asmenys. Tokie žmonės dažniau yra žemesnio socialinio ekonominio statuso, t. y. būna mažiau išsilavinę, gauna mažesnes pajamas arba iš viso neturi darbo.

Sąmokslo teorijomis labiau linkę tikėti ir etninių mažumų atstovai: tai gali būti susiję su žemesniu statusu visuomenėje, grupių priešprieša ar tiesiog nuo daugumos siekiančios apsisaugoti mažumos mentalitetu. Pavyzdžiui, pakistaniečių imigrantų bendruomenės Kanadoje ir pakistaniečių bendruomenės daugiakultūriame Karačyje yra linkusios stipriai tikėti konspiracijos teorija, teigiančia, kad Rugsėjo 11-osios atakas organizavo amerikiečiai, o ne islamo religijos veidą suteršę ekstremistai.

Dar vienas iš COVID-19 tragediją gaubiančių mitų, ateinančių iš, pavadinkime, dvasingą santykį su gamta puoselėjančių būrelių, yra tas, kad pandemija yra Žemės (Gajos) kerštas materialinio godulio varomai ir gamtą teršiančiai žmonijai. Šis mitas kaip ir neatitinka konspiracijos teorijos apibrėžimo, nes vietoje dviejų ar daugiau galingų aktorių darbą čia atlieka sudievinta planeta. Bet šių pasakų kilmė, vėlgi, tikėtina randasi iš pažeidžiamumo pozicijos, gyvenant nenumaldomai artėjančios aplinkosauginės katastrofos sąlygomis.

Antra priežastis: nepasitikėjimas

Diskurse cirkuliuojančios sąmokslo teorijos neretai apčiuopia opias politines ir socialines problemas. Tos problemos dažniausiai susijusios su pasitikėjimo trūkumu. Štai normali žmogiška reakcija, kieno nors akiratį pasiekus paikai ir neskoningai sąmokslo teorijai, būtų pakrizenti ir atmesti visą naratyvą kaip nevertą dėmesio. Panašiai ir mes neseniai su drauge virtualiai krykštavome susirašinėdamos per „Skype‘ą“ apie tai, kad 5G ryšys susilpnino žmonių imunitetą ir tokiu būdu sukėlė koronavirusą.

Diskurse cirkuliuojančios sąmokslo teorijos neretai apčiuopia opias politines ir socialines problemas. Tos problemos dažniausiai susijusios su pasitikėjimo trūkumu.

O kokia šitos paikystės kilmė? Viso labo žmonių nepasitikėjimas technologija. Pavyzdžiui, net jeigu šiuo metu nėra žinoma jokio neigiamo belaidžio interneto poveikio žmonių sveikatai, žmonija su šiuo gėriu gyvena dar gana neilgai, kad turėtų išsamų žinojimą apie jo pasekmes sveikatai ilguoju laikotarpiu. Paprastai kalbant, net jeigu koronaviruso konspiracijos teorijos ir skamba juokingai, nereiškia, kad juokingos yra giluminės problemos, į kurias teoretikai apeliuoja, nors ir ne visai tiesiogiai.

Koronavirusą sukūrė galingos farmacininkų bendrovės, siekiančios pasipelnyti iš tragedijos? Jeigu šitas teiginys skamba kaip nesąmonė, ar tai reiškia, kad bet koks nepasitikėjimas farmacininkais yra paikas?

Prieš gerą pusmetį sveikatos specialistai JAV nustatė, kad kone kiekvieno amerikiečio namuose esantis vaistas nuo rėmens „Zantac“ turi kancerogeninių sudėtinių medžiagų. Preparatas galiausiai buvo išimtas iš apyvartos. Jokiu būdu neteigiu, kad farmacininkų sąmokslo teorija turi pagrindo. Viso labo teigiu, kad esama nemažai priežasčių nepasitikėti (bet kuo, nebūtinai farmacininkais), dėl kurių žmonės skuba daryti išvadas tada, kai pernelyg daug nežinomųjų.

Nepasitikėjimas ir sąmokslo teorijos sudaro užburtą ratą. Panašu, kad sąmokslo teorijomis tikintys amerikiečiai yra mažiau politiškai aktyvūs – jie rečiau balsuoja ir yra mažiau linkę remti kandidatus finansiškai. Demokratiškumui tokios žinios yra nekokios. O iš kitos pusės, sąmokslo teorijų cirkuliavimas gali signalizuoti, kad žmonės viso labo jaučia skaidrumo ir aiškesnės komunikacijos poreikį iš savo vyriausybių.

Trečia priežastis: nežinomybės baimė

Daug kam tikėjimas sąmokslo teorijomis yra būdas tvarkytis su nežinomybe, o ko jau ko, bet nežinomybės žmonės pakęsti tiesiog negali. Kiek didesnį užtikrintumą suteikia tikėjimas, kad kažkas apie koronavirusą tikrai žino viską ir dėl piktavališkų tikslų slepia, negu blaivus suvokimas, kad netgi Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apie virusą vis dar žino labai mažai.

Esama nuomonių, kad konspiracijos teorijos yra normalaus demokratinio diskurso dalis. O kokios tuomet ribos tarp sąmokslo teorijos ir dezinformacijos?

Esama nuomonių, kad konspiracijos teorijos yra normalaus demokratinio diskurso dalis. O kokios tuomet ribos tarp sąmokslo teorijos ir dezinformacijos? Ar tai vienas ir tas pats dalykas? Štai internete cirkuliuojanti Rusijos propaganda lietuviams tikrai neatrodo kaip normalaus demokratinio diskurso dalis, o veikiau kaip šlykšti dezinformacija. Panašiai prieš skiepus nukreiptos informacijos atžvilgiu turėtų jaustis ir silpnu imunitetu pasižymintys žmonės ar tokių žmonių tėvai, žinantys, kad jiems reikia funkcionuoti visuomenėje, kurioje skiepai nėra privalomi.

O vis dėlto šio monologo esmė yra paprasta. Smalsus žvilgsnis į sąmokslo teorijų diskursą yra daug produktyvesnis ir įdomesnis negu skubus gudruolio pasmerkimas.

Taip pat skaitykite

Populiariausi