Šios kadencijos Seimas visuomenei atvėrė komitetų posėdžius. Sprendimas daryti posėdžių tiesiogines transliacijas tikrai yra tai, dėl ko galima paspausti dešinę. Tačiau politikos vaizdas, atsiskleidžiantis posėdžiuose, deja, nėra tai, už ką norėtųsi padėkoti.
Pastarosiomis savaitėmis dugną pramušinėjo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas. Būtent dėl tokių epizodų Seimo ir politikų reitingai garma į prarajas, iš kurių pakilti galimybių beveik nelieka. Tyrimas dėl Irinos Rozovos veiklos virto cirku. Tačiau nepanašu, jog kažkas ketina už tai prisiimti atsakomybę.
Proceso koordinavimas pirmiausia priklauso nuo komiteto pirmininko gebėjimų bei kompetencijos. Ir komiteto pirmininko pareigos neturi būti siejamos su kažkuo, kas yra virš kitų. Šiandien tai yra asmuo, kuris daugiau nei kiti nariai turi ne privilegijų, bet pareigų ir tas, kuris ne vadovauja paradui, o tik koordinuoja komiteto darbą. Bet šis mentalinis lūžis, regis, ne visų politikų galvose jau įvykęs. Ir komiteto nariui paprašius leisti pasisakyti kitiems, pareiškimas „kai būsite pirmininku, galėsite daugiau pasisakyti“ yra tiesiog pribloškiantis.
Pribloškia ir tai, jog išgirdęs siūlymą keisti darbotvarkę įtraukiant papildomą klausimą, kuris susijęs su pasitikėjimu juo pačiu, komiteto pirmininkas vienasmeniškai nusprendžia: „kolegos, jūsų klausimas iš tikrųjų atmestas“. Nežinia, kas būna, kai klausimai ne iš tikrųjų atmetami, bet čia jau nesigilinkime. Šiuo atveju pateiktas argumentas, jog tai nesusiję su darbotvarkėje numatytu kitu klausimu, neatrodo rimtai, nes pasitikėjimas komiteto pirmininku yra pirminė sąlyga bet kurių klausimų svarstymui. Ir jei jau opozicija kaišioja pagalius į ratus, tai imk ir pasitikrink pasitikėjimą, atimk tą „žaislą“ iš opozicijos bei grįžk prie kitų svarbių klausimų. Tiesa, komitete po lygiai narių iš valdančiųjų ir opozicijos. Bet kas kaltas, kad tą daugumą ant molinių kojų pastatėte?
Tyrimas dėl I. Rozovos veiklos, regis, liko kažkur paraštėse. Posėdžių turinys rodo, jog komiteto pirmininkui rūpi suorganizuoti opozicijos atstovų tardymą, opozicijai reikia premjero apklausos, kuriai priešinasi pats pirmininkas. Ir taip sukasi pragaro ratas, kuris pelenais verčia visą tyrimą. Iš esmės darbas nevyksta. Tiesiog visos pusės mėtosi kaltinimais iki tokio lygio, jog kažkas sriubą srėbė ne vietoje, kažkas su treningais posėdyje sėdi. Ir vaizdas yra toks, kad norisi visa tai „atmatyti“.
Todėl šio komiteto darbas turėtų sulaukti rimto viso Seimo dėmesio įvertinant jo įgalumą atlikti savo funkcijas. Su tokiu posėdžių turiniu komitetas pats jau tampa tam tikra grėsme.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
