„Karantinas baigėsi, tad viską pradedame atsinaujinę, tarsi iš pradžių, todėl metas ir klausytojams pateikti naują, vasarišką kūrinį“, - sako dainą „Slėpynės“ pristatantis Justinas Lapatinskas.
Vos kiek daugiau nei prieš mėnesį klausytojus nustebinęs savo kūrybos daina „Anna“, šiandien Justinas Lapatinskas pristato dar vieną nuotaikingą ir vasara kvepiantį kūrinį.
Paklaustas, kaip jam tai pavyksta, žinomas atlikėjas nusišypso. „Muzikoje esu jau ne pirmus metus. Visus tuos metus, nuo paauglystės dainavau kitų kurtą muziką, tuo mėgavausi ir mėgaujuosi iki šiol, - atvirauja J. Lapatinskas. – Iš ten gali tiek daug išmokti. Visą laiką kūriau, tik kartais per mažai, o kartais per daug – tiesiog augau kaip autorius. Taip metai po metų kaupėsi nebaigtos dainos. Kai kurie lapai jau buvo pageltę, bet išsaugoti. Dabar manau, kad dainos tiesiog turėjo subręsti. Neslėpsiu – dainų skrynelė pilna ir noro jomis pasidalinti tikrai yra“.
Justinas Lapatinskas taip pat prasitarė, kad naujosios dainos „Slėpynės“ užuomazgos gimė dar pernai, tačiau, pasak atlikėjo, svarbiausia yra dainos branda ir išbaigta kokybė.
„Nepaisant to, kad pastarieji mėnesiai buvo nestandartiniai kiekvieno gyvenime, galiu išduoti paslaptį, kad daina „Slėpynės“ sukurta dar 2019 metų rudenį, - teigia dainininkas. – Tačiau, jei galvojate, kad koronavirusas man gali sumaišyti kortas kūryboje – klystate. Įrašyti dainas man niekada nebuvo sunkiausias darbas. Dainuodamas jaučiu malonumą ir pasitenkinimą, tačiau vertinti save – visa tai užtrunka“, - šypsosi J. Lapatinskas.
Kas lėmė šio kūrinio atsiradimą? „Daina „Slėpynės“ – apie amžiną vyro ir moters slėpimąsi, apie paprastus gamtos dėsnius ir kaip gera kartais jų laikytis. Dainą kūriau remdamasis tikrais įvykiais. Tai atradimai, mano gyvenime trukę gal trejus metus, o gal ir daugiau, - atvirauja J. Lapatinskas. – Labai noriu padėkoti daugybei žmonių, buvusių aplink, o ypatingai savo brangiausiam žmogui – žmonai. Ji – moteris, kuri moka mane nustebinti ir priminti daug seniai užmirštų dalykų.“
Vis dėlto reikia nepamiršti, kad vis daugiau atlikėjų keliasi iš virtualios erdvės į gyvą kontaktą su savo gerbėjais – koncertų erdves. Tai, kad kalendorius vėl pradėjo pildytis, neslepia ir Justinas Lapatinskas.
„Galiu drąsiai teigti, kad nors karantinas buvo kažkas netikėto gyvenime, tačiau pagrindinė taisyklė „kas dirba, tas turi“ liko galioti. Negaliu sakyti, kad pasirodymų nėra. Dar praėjusią savaitę grojome Vilniuje, Neries upe plaukiančioje baržoje pakrante pasivaikščioti atėjusiems žmonėms, - pasakoja dainininkas. – Visas birželis ir liepa beveik užpildyti grįžtančiomis privačiomis šventėmis. Koncertų mažiau, tačiau tai nereiškia, kad jiems nereikia ruoštis, gal net atvirkščiai: imu galvoti ir apie autorinius koncertus po atviru dangumi. Laisvu laiku mokausi groti gitara, būgnais. Kuriu, ruošiu ir tobulinu autorinę akustinę programą, kurią labai norėčiau pristatyti rudenį. Planų tikrai yra, tik čia labai tiktų posakis: žmogus planuoja – Dievas juokiasi“.
