Vis daugiau dirbtinio intelekto kūrėjų teigia, kad perspėjimai dėl technologijos keliamo pavojaus žmonijai – ne iš piršto laužti. Kai kurie jų skubina kuo greičiau pradėti reguliuoti šį sektorių, nes per porą ateinančių metų patys save tobulinti išmokę pažangūs modeliai daugelyje sričių jau bus pralenkę žmogų, o įgijusių pranašumą jų tikslai ir siekiai nebūtinai derės su žmonijos gerovės interesais ar net pačiu jos išlikimu.
Prieš kelerius metus plačiai nuskambėję perspėjimai apie dirbtinio intelekto žmonėms keliamą pavojų iš esmės rėmėsi plačiomis prielaidomis: jei technologija vystysis taip sparčiai, jei savo gebėjimais pranoks žmogų, jei žmonija praras kontrolę.
Kelerių metų užteko, kad hipotetinis skirtumas tarp to, kas galėtų vykti, ir to, kas pradeda vykti, imtų siaurėti.
„Patys patikimiausi mūsų skaičiavimai rodo, kad dirbtinio intelekto gebėjimai maždaug per metus gerokai pranoks žmogaus gebėjimus daugumoje sričių. Ir taip iki dešimtmečio pabaigos gali atsirasti vadinamasis superintelektas“, – sako dirbtinio intelekto saugumo tyrėjas Williamas Macaskillas.
Jau vien šios vasaros incidentai, kai dirbtinio intelekto modeliai be žmogaus komandos bandė ištrūkti specialiai bandymui sukurtos kontroliuojamos aplinkos, suradę spragas įsilaužė į svetimos įstaigos serverius, jau savaime keliantys nerimą.
Nuogąstavimus, kad būtent dabar laikas prilėtinti tempą (nes to nepadarius vėliau bus per vėlu), šį kartą pakurstė dirbtinį intelektą kuriančios bendrovės „Anthropic“ esami ir buvę tyrėjai, įspėję, kad didžiosios technologijų įmonės beatodairiškai varžydamosi – kuri sukurs pažangesnį modelį – rizikuoja pasiųsti žmoniją į pražūtį.
„Manau, apie tai reikia galvoti kaip apie ginklavimosi varžybas. Dirbtinio intelekto technologija nėra paprasta technologija kaip inovacijų formos. Iš esmės tai superginklas“, – kalba Buvęs „Anthropic“ tyrėjas Jacobas Coxonas.
Scenarijai – nuo pačių paprasčiausių, grindžiamų mintimi, kad dirbtiniu intelektu bandys pasinaudoti piktavaliai kurdami biologinį ginklą ar kenksmingą programinį kodą iki mokslinę fantastiką primenančių, kur užduotį vykdančiam dirbtiniam intelektui žmogus gali pasirodyti kliūtis, kurią būtina šalinti.
„Perdavėme kontrolę dirbtinio intelekto sistemoms, kurios galbūt turi savų tikslų ir kurioms nebūtinai rūpi, ar tie tikslai suderinami su žmonių gerove ar net žmonijos išlikimu“, – teigia dirbtinio intelekto saugumo tyrėjas.
Bėda, kad varžymasis tarp technologijų įmonių ir net tarp valstybių toks inertiškas, kad net žinodamos apie rizikas, jos baiminasi, kad bus negrįžtamai pralenktos.
„Įmonės turėtų būti atsargios ir aiškintis, kaip tvarkytis su pavojais, apie kuriuos jau žino. Vietoj to didžiosios technologijų kompanijos lenktyniauja siekdamos daryti dirbtinį intelektą dar protingesnį“, – sako mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Geoffrey`is Hintonas.
Kita bėda, anot kuriančių dirbtinį intelektą, yra ta, kad į jų nuogąstavimus neįsiklausoma. Antai kai kurie net ir „Anthropic“ darbuotojų perspėjimą vadina reklaminiu triuku, paskleistu prieš būsimą pirminį viešąjį įmonės akcijų siūlymą.
„Tai ne rinkodara. Šie žmonės visiškai rimtai įsitikinę, kad jų sritis turi būti kuo skubiau reguliuojama“, – komentuoja Buvęs „Anthropic“ tyrėjas.
Nelengvas uždavinys, kai abejones dėl reguliavimo reiškia įtakingiausieji.
„Ne, nuogąstavimų neturiu. Nuogąstauju, kad jei nelaimėsime dirbtinio intelekto varžybose, būsim labai prastoje padėtyje. Kol kas prieš Kiniją pirmaujame gana neblogu skirtumu“, – sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Klasikinis paradoksas – kuo labiau bijai būti aplenktas, tuo smarkiau skubi. Tik šįkart finišo linija gali būti riba, kurią peržengus nebūtinai pavyks sugrįžti.
