Po dešimtmečio Jungtinėje Karalystėje dr. Julija Maldutytė grįžo į Lietuvą tirti ūminės mieloidinės leukemijos – vienos dažniausių ir mirtingiausių leukemijos formų. Pasitelkusi pavienių ląstelių analizę, ji sieks geriau atpažinti po gydymo galinčias išlikti leukemines kamienines ląsteles ir suprasti, kodėl ta pati liga skirtingiems pacientams gali vystytis nevienodai, rašoma Ateities biomedicinos fondo (ABF) pranešime žiniasklaidai.
Sugrįžti padėjo ne viena aplinkybė – prof. Lino Mažučio vadovaujama tyrėjų grupė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, bendradarbiavimas su Santaros klinikų hematologais ir dviejų privačių fondų parama. Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas skyrė stipendiją pačiai mokslininkei, o Ateities biomedicinos fondas – finansavimą tyrimams. Tai pirmasis konkretus 2025 m. fondų pasirašytos bendradarbiavimo deklaracijos rezultatas.
Grįžti paskatino Lietuvos mokslo pokytis
Dr. J. Maldutytė Glazgo universitete baigė integruotas biochemijos bakalauro ir magistro studijas, o daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universiteto Molekulinės biologijos laboratorijoje. Jungtinėje Karalystėje ji iš viso praleido dešimt metų.
„Nors bakalauro metu laiko Lietuvoje man pakakdavo – čia leisdavau didžiąją dalį vasarų, – per doktorantūrą jo pradėjo stigti. Dėl grįžimo minčių buvo visokių – mačiau didesnės patirties įgijimo kitoje užsienio šalyje naudą, bet noras būti Lietuvoje nugalėjo“, – pasakoja mokslininkė.
Jos teigimu, per tą dešimtmetį Lietuvos mokslo aplinka pastebimai pasikeitė. Atsirado daugiau biotechnologijų startuolių, stiprėjo mokslo centrai, į šalį grįžo užsienyje dirbę akademikai, o Lietuvos laboratorijos ėmė pritraukti ir užsienio tyrėjų.
„Lietuviai, gyvenantys užsienyje, šį pokytį ko gero net labiau pastebi. Norėjosi grįžti ir būti jo dalimi. Augti dar tikrai yra kur, bet turime tvirtą pradžią ir norisi prisidėti prie mokslinės ateities Lietuvoje puoselėjimo“, – sako dr. J. Maldutytė.
Liga, kuri gali sugrįžti agresyvesnė
Šiuo metu mokslininkė atlieka podoktorantūros stažuotę VU Gyvybės mokslų centre ir tiria ūminę mieloidinę leukemiją. Net jei pacientui iš pradžių gydymas padėjo, ši liga gali atsinaujinti gerokai agresyvesne forma.
Viena priežasčių – ne iki galo sunaikintos leukeminės kamieninės ląstelės. Jas aptikti sudėtinga, nes jos yra labai panašios į sveikas kraujodaros kamienines ląsteles. Įprastai tiriant bendrą kraujo ar audinio mėginį, nedidelės, bet gydymui atsparios ląstelių populiacijos gali likti nepastebėtos.
Pavienių ląstelių analizės metodai leidžia pažvelgti į kiekvieną ląstelę atskirai – nustatyti jos genetines mutacijas, molekulines savybes ir ryšius su kitomis ląstelėmis.
„Metodai, kuriuos naudosiu šio projekto metu, leis efektyviau aptikti leukemines kamienines ląsteles ir aiškiau matyti skirtumus tarp jų bei sveikų ląstelių. Tai gali atverti kelią naujiems terapiniams sprendimams“, – aiškina dr. J. Maldutytė.
Tokia analizė leidžia tirti ne tik pačias leukemines ląsteles. Mokslininkai gali matyti ir aplink jas esančias imuninės sistemos ląsteles bei stebėti, kaip jos tarpusavyje sąveikauja. Dr. J. Maldutytę ypač domina, kaip šios sąveikos keičiasi ligai progresuojant ir kuo jos skiriasi pacientams, turintiems skirtingų mutacijų.
Ta pati diagnozė – nebūtinai tas pats gydymas
Būtent pacientų biologiniai skirtumai J. Maldutytės tyrimą sieja su personalizuota medicina. Du žmonės gali sirgti tuo pačiu vėžio tipu, tačiau jo atsiradimą gali lemti skirtingos mutacijos, todėl vienam veiksmingas gydymas kitam gali nepadėti.
„Personalizuota medicina reiškia, kad kiekvienam pacientui taikomas individualus gydymas, remiantis jo genetine informacija, ligos istorija ir kitais duomenimis. Tai itin svarbu gydant onkologines ligas, nes net to paties tipo vėžį gali sukelti visiškai skirtingos genetinės mutacijos, kurioms pažaboti reikia skirtingų sprendimų“, – aiškina mokslininkė.
Santaros klinikose ūmine mieloidine leukemija sergantiems pacientams jau atliekami genetiniai tyrimai, o gydymas kiek įmanoma individualizuojamas. Vis dėlto daliai pacientų liga nepasiduoda gydymui arba atsinaujina, todėl reikia naujų strategijų.
„Pavienių ląstelių analizė leidžia pamatyti, kokias mutacijas turi konkrečios ląstelių populiacijos. Susiedami jas su atskirų ląstelių molekuline visuma tikimės, kad galėsime prisidėti prie efektyvesnių ūminės mieloidinės leukemijos gydymo sprendimų kūrimo“, – sako dr. J. Maldutytė.
Sugrįžimui reikia ne tik noro
Mokslininkės teigimu, persikėlimas į kitą šalį – net ir grįžimas namo – galimybė iš naujo susirasti savo bendruomenę, perprasti institucijos administracines sistemas ir atrasti nišą, kurioje sukauptos kompetencijos būtų reikalingos.
MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė pastebi, kad sprendimą grįžti dažniausiai sustiprina trys dalykai – ryšys su Lietuva, stipri mokslo institucija ir asmeninis kolegų kvietimas.
„Kartais labai veiksmingas yra paprastas sakinys: „Gal nori grįžti? Čia tau tikrai būtų ką veikti.“ Jeigu šį kvietimą papildo bendruomenės palaikymas ir finansinis stabilumas pirmaisiais metais, sprendimas tampa daug realesnis“, – teigia ji.
Dr. J. Maldutytė neabejoja, kad Lietuvoje įmanoma kurti pasaulinio lygio mokslą. Prof. L. Mažučio ir kitos VU Gyvybės mokslų centro grupės publikuoja darbus aukšto lygio tarptautiniuose žurnaluose, o bendradarbiavimas su Santaros klinikomis leidžia fundamentinius tyrimus sieti su realiais pacientų poreikiais.
„Lietuva po truputį vis ryškėja tarptautiniame mokslo žemėlapyje. Svarbu nesustoti“, – sako ji.
Vieno mokslininko sugrįžimas reiškia daugiau nei vieną užpildytą darbo vietą. Kartu grįžta užsienyje išmokti metodai, tarptautiniai ryšiai, kitokia akademinė patirtis ir galimybė auginti jaunesnius tyrėjus.
